Komerciniai bankai bijo besikuriančių finansinių technologijų (FinTech) startuolių – populiariausias šių laikų mitas apie finansų sektorių. Viskas yra atvirkščiai – jie yra didžiulė galimybė visiems.
Bankų ir startuolių bendradarbiavimas gali duoti puikių rezultatų, ir tai matome iš pavyzdžių Švedijoje, Estijoje ar kitose ES šalyse. Švedijoje sukurta finansų planavimo programėle „Tink“ šiandien naudojasi 350 000 vartotojų – toks skaičius yra didelė paskata plėstis ne tik į kitas Skandinavijos šalis. Ši programėlė buvo sukurta bendradarbiaujant, nuolat tariantis su bankais.
Finansų sektoriui labai trūksta gerų idėjų. Estų sukurta „TransferWise“ mobiliųjų tarptautinių mokėjimų programa – pavyzdys, kaip gera idėja gali padėti lyg ant mielių kilti finansinių technologijų startuoliui. Dideles investicijas pritraukusi „TransferWise“ kompanija dabar yra vertinama daugiau negu 1 milijardu JAV dolerių ir savo sėkmės istorija primena prieš 15 metų pasaulį pakeitusią bendrovę „Skype“. Beje, vienas iš „TransferWise“ įkūrėjų Taavetas Hinrikusas – buvęs kompanijos „Skype“ komandos narys. Vadinasi, įmonės sėkmė yra ne tik kylančios akcijų kainos, bet ir didėjanti darbuotojų kompetencija bei gausėjančios idėjos.
Lietuva domina pažangias finansų pasaulio įmones
Tik laiko klausimas, kada Lietuvoje atsiras startuolis, kuris iššaus į pasaulines rinkas. Visi susivienijo dėl tokio aukso grynuolio – ir bankai suinteresuoti bendradarbiauti, ir valstybės institucijos labai palaiko tokį siekį. Lietuvos banko, Finansų ir Ūkio ministerijų specialistai nuosekliai ir intensyviai dirba, kad Lietuvoje būtų sukurta finansinių technologijų sričiai palanki aplinka ir patrauklios verslo vystymo sąlygos. Lietuvos bankas pristato Lietuvą kaip atvirą ir siūlančią geriausias sąlygas inovatyvioms finansinių technologijų idėjoms įgyvendinti.
Žodžius lydi darbai – Lietuvos bankas išduoda licencijas, kurių ypač reikia reguliuojamoje srityje, organizuoja tarptautinius renginius, pritraukiančius žinomiausius finansų ekspertus, numato kurti bandomąją finansinių paslaugų aplinką (regulatory sandbox), būtiną norint testuoti savo paslaugas nedalyvaujant reguliatoriui tam tikrą laiką.
Šios pastangos jau davė rezultatų – mūsų šalimi susidomėjo pažangios finansų pasaulio įmonės, ir tai rodo Lietuvos banke nagrinėjamų paraiškų skaičius bei didėjantis išduotų finansinių technologijų veiklai būtinų licencijų skaičius: pernai išduotos 32, beveik dvigubai daugiau, nei 2016 m. Lietuva tampa vis daugiau pastebima šalimi, tad stengiasi pasinaudoti gaunamu dėmesiu, kad pasiektų ambicingą tikslą – sukurti finansinių technologijų įmonių veiklai palankiausią aplinką visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione.
Bankai startuoliams tarsi treneris penkiakovėje
Komerciniai bankai šiame ambicingame Lietuvos kelyje taip pat turi savo vaidmenį. SEB bankas jį atliks tuoj atverdamas Inovacijų centro duris, kad prisidėtų prie finansų sektoriaus startuolių ekosistemos kūrimo, kaip tai jau padarė SEB Inovacijų centras Estijoje. Ten veikiančio Inovacijų centro patirtis atskleidė, kad didžiausią vertę bendradarbiavimo erdvėje sukuria ne banko finansiniai pajėgumai ar žinomumas, o mūsų specialistų ekspertinės žinios ir kompetencijos: finansų rinkų, kredito rizikos valdymo išmanymas , didelio klientų srauto valdymas, patirtis stabdant pinigų plovimo ir finansinius nusikaltimus, finansinių paslaugų rinkodara – visa tai yra didžiulis SEB privalumas, kuriantis vertę klientui.
Bankams reikia finansinių technologijų inovacijų, nes jie suinteresuoti tobulinti savo produktus ir paslaugas. Pradedančioms finansinių technologijų įmonėms gali būti svarbus šiuolaikinio banko universalumas, kurį galima palyginti su penkiakove, kur atletai fechtuojasi, plaukia, joja, šaudo ir bėga. Ar čempionu tampa tas, kuris visose rungtyse būna pirmas? Toli gražu ne. Kiekvienai rungčiai būdinga tam tikra specifika, todėl tikrąjį meistriškumą atskleidžia sportininko gebėjimas suderinti daug įvairių įgūdžių ir savybių.
Finansinių technologijų startuoliai dažniausiai pasirenka vieną klasikinės bankininkystės sritį, pavyzdžiui, mokėjimus, korteles ar paskolas, ir ją plečia, tobulina, visą savo energiją ir išteklius skirdami jai. Taip gimsta efektyvūs sprendimai klientams, sukurti atsižvelgus į geriausią vartotojų patirtį (User experience design, UX).[content term="Infobankas - kuriantiems verslą"]
Tad ar gali profesionalai vienas kitam padėti siekti geresnių rezultatų? Žinoma. Kiekvieno verslo patirtis yra vertinga, atradimai – įdomūs, idėjos – įkvepiančios. Požiūrių argumentavimas, atsižvelgimas į įvairiausią patirtį ir bendradarbiavimo kultūra versle sukuria sąlygas naujoms idėjos, o idėjos tampa inovacijomis. Tokie bendri projektai yra tarsi raketinio kuro mišinys, reikalingas mūsų šalies varikliui.
Ar turime saugotis idėjų? Ne. Idėjomis privalome dalintis ir kartu kurti efektyvius mechanizmus, kurie padėtų atrinkti ir įgyvendinti tas, kurios yra pačios geriausios.
Lietuvos banko kuriama bandomoji finansinių technologijų inovacijų aplinka ar SEB Inovacijų centro startuolių zona yra tokių mechanizmų pavyzdžiai – kuo jų bus daugiau, tuo sklandžiau Lietuvoje vyks finansinių technologijų plėtra, tuo smarkiau tobulės finansų sektorius, o vartotojus greičiau pasieks inovatyvios finansinės paslaugos ir verslo sprendimai. Ir tuo greičiau Lietuva sulauks savojo finansinių technologijų aukso grynuolio.
