Maisto vagonėliai pasaulyje populiarūs jau ne vieną dešimtmetį, o pastaruoju metu vis daugiau jų galima pamatyti ir Lietuvoje. Muzikos festivaliuose, prie biurų, privačiuose vakarėliuose ar net vestuvėse jie puikiai randa sau vietą ir traukia klientus. Idėja pardavinėti maistą iš vagonėlio it magnetas vilioja verslius žmones, mat imtis šio verslo reikia mažiau išlaidų negu norint atidaryti restoraną. Vis dėlto ir šiame versle netrūksta iššūkių.
Darius Kupliauskas, vienas iš populiaraus maisto turgaus Vilniuje, kuriame renkasi maisto vagonėlių prekiautojai „Open Kitchen“ įkūrėjų, pastebi, kad Lietuvoje per pastaruosius trejus metus gatvės maisto kultūra sparčiai išpopuliarėjo. „Kai pradėjome savo veiklą prieš ketverius metus, buvo pati maisto vagonėlių populiarumo pradžia, o šiandien Lietuvoje pastebimas tikras gatvės maisto bumas“, – pasakoja D. Kupliauskas, kuris buvo vienas iniciatorių suburti maisto vagonėlių verslininkus į vieną vietą.
Svarbiausia – skirti pakankamai dėmesio maisto kokybei
Paklaustas apie lietuvių valgymo, D. Kupliauskas atkreipia dėmesį, kad žmonės pirmiausia renkasi kokybišką maistą, o paskui jau galvoja apie tai, ko norėtų paragauti. „Šiandien žmonės linkę dalytis įspūdžiais tarpusavyje, todėl nekokybiškas maistas neturi jokių šansų, – neabejoja D. Kupliauskas. – Vienas svarbiausių kriterijų, į ką atsižvelgia maisto vagonėlių savininkai, svarstydami, kur juos pastatyti, nuolatiniai žmonių srautai. Tos vietos, kurios negali to užtikrinti, maisto vagonėlių savininkams nėra įdomios“.
Vis dėlto susigundžius investuoti į maisto vagonėlių verslą kelias nėra rožėmis klotas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Šį verslą lydi ir nemažai iššūkių, kuriuos būtina atsakingai įvertinti.
Kad verslas būtų sėkmingas, reikalingi ne tik nuolatiniai žmonių srautai, bet ir tinkamos klimato sąlygos. Tai ypač aktualu lietaus nestokojančioje Lietuvoje. Juolab kad šiuo verslu verčiamasi tik šiltuoju metų laiku, tačiau lietingą vasarą bus gerokai sunkiau pritraukti klientų.[content term="Infobankas - kuriantiems verslą"]
Besiverčiantys vagonėlių verslu šaltąjį metų laiką neretai skiria atostogoms, tačiau daugelis šių prekybininkų grįžta dirbti į restoranus. Taigi tai nėra verslo rūšis, kuria galima verstis be jokių pertraukų. „Pasitaiko atvejų, kad maisto vagonėlius pasiryžta įsigyti ir įprastus restoranus turintys verslininkai“, – pastebi D. Kupliauskas, tačiau atkreipia dėmesį, kad sėkmė aplanko dažniausiai tuos, kurie jau turi patirties šioje srityje.
Nepakliūti į baimės spąstus
Olandiškus vaflius kepantys ir vagonėlį „The Rolling Waffles“ turintys bičiuliai sėkmingai verčiasi šiuo verslu. Kaip prisimena viena iš bendrasavininkių Jurgita Vertelkienė, didžiausias iššūkis buvo baimė pradėti verslą, dar vėliau – biurokratinės kliūtys gaunant leidimus. „Užtrukome pusę metų, kol juos gavome“, – pasakoja ji.
Vis dėlto sėkminga veikla tęsiama iki šiol. J. Vertelkienės manymu, maisto vagonėlių populiarumą Lietuvoje lėmė ir užsienio įtaka maisto kultūrai. „Maisto vagonėliai patrauklūs tuo, kad jie visi gali siūlyti skirtingus maisto produktus, todėl pasiūla tampa labai įvairi. Be to, jų mobilumas daro didelę įtaką ir patogumui – patys atvažiuoja į klientui patogią ir patinkančią vietą“, – apie maisto vagonėlių privalumus kalba J. Vertelkienė.
Moteris pastebi, kad, augant vagonėlio žinomumui ir populiarumui, gauna vis įvairesnių užsakymų – „The Rolling Waffles“ vagonėlis keliauja ne tik prie biurų, bet ir į įmonės šventes, privačius vakarėlius ar net vestuves.
Konkurencijai didėjant reikia išsiskirti
J. Vertelkienė pastebi, kad, didėjant konkurencijai tarp pačių maisto vagonėlių, norint sėkmingai veikti, reikia, kad produktas išsiskirtų, kad ruošiamas maistas būtų unikalus. „Šiuo metu mėsainių vagonėlių, kurie yra žinomi ar net labai populiarūs, yra ne vienas, todėl šio produkto atstovams daug sunkiau išsiskirti ir pasiūlyti unikalų produktą“, – pasakoja ji. Nepaisant to, kad maisto gali lengvai atsidurti klientui patogioje vietoje, šios vienos savybės sėkmingam verslui nebeužtenka – reikia mokėti su klientais bendrauti atvirai ir nuoširdžiai.
„Sėkmė priklauso ir nuo kitų išorinių veiksnių, o vienas jų – žmonių perkamoji galia, kuri šiuo metu yra išaugusi“, – pastebi vienas iš „Open Kitchen“ įkūrėjų D. Kupliauskas. Norint pradėti maisto vagonėlių verslą, reikia gerokai mažiau investicijų negu norint atidaryti savo restoraną. Parduodamų naudotų vagonėlių kainos prasideda nuo 3 tūkst. eurų.
Mažesnė pradinė investicija tikrai gali suvilioti imtis šios veiklos, be to, maisto vagonėlyje reikia mažiau darbo jėgos. „Žmonės nusiperka ir labai brangius vagonėlius, tačiau, kaip pastebiu, sėkmė priklauso ne nuo to – svarbiausia investuoti į maisto kokybę“, – sako D. Kupliauskas. Kaip prognozuoja vienas iš „Open Kitchen“ įkūrėjų, gatvės maistas Lietuvoje turėtų pigti, nes šiuo metu kainos panašios kaip vidutinio klasės restoranuose.
„Manyčiau, kad gatvės maisto populiarumas Lietuvoje ir toliau augs, tačiau ši verslo rūšis bus labiau pritaikyta prie klientų poreikių, tad ir kainos turėtų kiek mažėti. Juk sąnaudos mažesnės negu restoranų“, – prognozuoja jis.
