Trijų vaikų mama Silvija Baranauskienė per ketverius motinystės atostogų metus spėjo ne tik pasirūpinti mažyliais, bet ir įgyvendino verslo idėją. Ieškodama būdų, kaip savo atžalas pamaloninti skaniais, bet sveikais užkandžiais, ji sukūrė skanėstą iš daigintų grikių, kurį vėliau pradėjo pardavinėti.
Kaip viskas prasidėjo
Sveiko maisto parduotuvėse ir moters įsteigtos įmonės „Tundra Snack“ interneto svetainėje parduodami batonėliai iš natūralių produktų – daigintų grikių, riešutų, datulių ir razinų – pirmą kartą pirkėjams buvo pasiūlyti 2015-ųjų pavasarį, Kaziuko mugėje. Taigi verslui nėra nė metų.
„Viskas prasidėjo nuo brolio, kuris pradėjo gaminti įvairius užkandžius: juos džiovino, bandė įvairius receptus. Nuo jo užsikrėčiau ir aš, pradėjome kartu eksperimentuoti, kurti, degustuoti. Galutinis batonėlių skonis – jau mano kūrybos rezultatas, tačiau idėja kilo iš šeimos. Iš pradžių batonėliais vaišindavome tik draugus. Visi labai gyrė, todėl pradėjau galvoti, kad verta juos pasiūlyti ir visai visuomenei. Mano akimis, parduotuvėse sveikų skanėstų didelio pasirinkimo nėra, tad kodėl nepabandžius? Pamaniau, kad mano batonėlis gali būti puiki alternatyva greitiems užkandžiams ir šokoladams, be kurių šiuolaikiniai vaikai dažnai nebegali gyventi“, – pasakoja pašnekovė.[content term="Infobankas - kuriantiems verslą"]
S. Baranauskienė atvirauja, kad kuriant batonėlius svarbiausi patarėjai buvo jos vaikai. Būtent į jų poreikius ir pastabas buvo atsižvelgiama tobulinant skonį, todėl nereikia stebėtis, kodėl šis produktas patinka daugeliui vaikų.
„Dažniausiai vaikų mėgstami užkandžiai yra menkaverčiai. Tyrimai rodo, kad užkandžiaudami vaikai suvalgo antrus pietus. Deja, tik pagal kaloringumą, o ne maistingumą, nes tokiuose užkandžiuose dažnai karaliauja cukrus ir miltai, o vitaminų, mineralinių medžiagų juose mažai. Prie sveikos gyvensenos savo vaikus stengiuosi pratinti nuo mažų dienų. Tačiau nenoriu iš jų atimti ir saldžių vaikystės akimirkų“, – aiškina verslininkė.
Patikėjo idėja ir nenusivylė
Moteris tikina, kad ir pati labai mėgstanti šiuos batonėlius, todėl visa širdimi tikėjo, kad jos idėją įvertins ir kiti. Tai pavirtino ir pirmasis bandymas prekiauti Kaziuko mugėje. Jei sėkmė būtų aplenkusi, ji bent jau būtų buvusi rami, kad pabandė siekti savo svajonės.
„Iki motinystės atostogų įvairiose įmonėse dirbau vadybinį darbą. Kol auginau vaikus, persvarsčiau daugybę variantų, ką norėčiau veikti gyvenime. Kildavo įvairiausių minčių, bet kai kurios idėjos tiesiog savaime užgesdavo, neišsirutuliodavo. O šia idėja labai patikėjau ir fanatiškai šimtu procentų atsidaviau. Aišku, pradžia buvo sunki, kadangi šioje srityje jaučiausi visiška naujokė. Nors verslo sritis man pažįstama, maitinimo verslas turi kitokią specifiką, jam taikoma labai daug reikalavimų, todėl teko perskaityti šūsnis dokumentų. Taip pat reikėjo ieškoti patalpų, įmonės, kuri padėtų gaminti. Mat prireikė įrenginių, kurie pagal kainą mums buvo neįkandami, tad teko šią paslaugą pirkti iš kitų“, – teigia S. Baranauskienė.
Kaip gimė su Lietuva, atrodo, nieko bendra neturintis batonėlių pavadinimas? Pašnekovė atvirauja, kad „Tundra“ – jos įgyvendinta svajonė. Ji visuomet troško nukeliauti į tundrą – laukinės, grynos, atšiaurios gamtos kampelį, gaivališkai alsuojantį gyvybe. Tundroje moteris dar nebuvo, tačiau svajonė išsipildė kitaip – ji pati sukūrė „Tundrą“, kurią gali laikyti savo delne.
Ryžosi investuoti šeimos santaupas
Norint pradėti net ir smulkųjį verslą, reikia pasirūpinti investicijomis. Moteris tikina kol kas išsivertusi be fondų paramos – buvo investuotos šeimos santaupos. Vis dėlto ateityje, plečiant verslą, gali tekti apsvarstyti ir didesnių investicijų ir paskolų galimybę.
Ar nebuvo baisu investuoti šeimos pinigus į verslą be jokių garantijų? Moteris atvirauja, kad pasiskaičiavusi, kokios sumos reikėtų pradėti verslą ir kokia būtų rizika, ji nusprendė, kad net ir nesėkmės atveju nesigrauš. S. Baranauskienė neslepia, kad suma nebuvo maža: reikėjo įmonės įkūrimo dokumentų, įstatinio kapitalo, žaliavos, lėšų gamybai pradėti.
„Pabandėme, pamatėme, kad sekasi, ir pradėjome plėstis. Jei startas nebūtų sėkmingas, nebūčiau toliau nieko dariusi. Žinoma, nėra viskas kaip sviestu patepta. Jau buvo ir duobių, kai atrodė, kad nustojo sektis, produkto nebeperka. Tuomet visokių minčių ateina į galvą, tačiau kai prekyba atsigauna, supranti, kad verslas, kaip ir gyvenimas, vystosi bangomis. Nuolat seku finansinius rodiklius ir, kol jie tinkami, tęsiame verslą toliau. Investuoti pinigai dar neatsipirko ir nesiviliu, kad artimiausiu metu atsipirks, nes mes vis dar plečiamės, o tam reikia papildomų investicijų. Nepaisydama to, tikrai nenusivyliau ryžusis pradėti šį verslą ir įgyvendinti idėją, kuria pati taip tikiu“, – pasakoja pašnekovė.