Verslių moterų Lietuvoje pavyzdžiai – įkvepiantys. Gebėjimas derinti karjerą ir asmeninį gyvenimą, kartu įveikti ir nelengvus kasdienius iššūkius darbe – rodos, kad joms nieko nėra neįmanomo. Verslių moterų pavyzdžiai rodo, kad sėkmė nebūtinai ateina iškart, kad ištikus nesėkmei atveju būtina bandyti dar ir dar kartą, o įvertinimas ir pripažinimas anksčiau ar vėliau, bet tikrai ateis.
Atotrūkis tarp norų ir galimybių
Tyrimo „Amway Global Entrepreneurship Report 2016“ duomenimis, lietuviams būdingas itin didelis noras kurti verslą – 78 proc. jų norėtų pradėti verslą (latvių – 49 proc., estų – 49 proc.), tačiau paradoksalu, kad jie ne itin pasitiki savo galimybėmis ir gebėjimais tai daryti – tik 42 proc. lietuvių mano, kad turi reikiamus gebėjimus, būtinus kuriant verslą.
Šis ir panašūs tyrimai rodo, kad lietuvių norai ir galimybės dažnai skiriasi. Vis dar mažai žmonių iš tikrųjų ryžtasi kurti verslą ar bent jau įsivaizduoja, kad tai gali būti reali galimybė. Šis atotrūkis yra dar akivaizdesnis moterų atžvilgiu. Pavyzdžiui, to paties tyrimo duomenimis, 78 proc. moterų Lietuvoje norėtų turėti verslą, tačiau tik 35 proc. mano, kad turi tam reikiamų gebėjimų ir lėšų .
„Lietuvos moterys labiau bijo nesėkmės negu vyrai. Dažnai argumentai, kodėl nepradedama kurti verslo, yra nesėkmės baimė, rizikos netolerancija, nepasitikėjimas savo jėgomis, žinių ir įgūdžių trūkumas“, – pastebi dėstytoja ir verslumo ekspertė Austė Kiškienė ir priduria, kad pradėti verslą gali atbaidyti ir išorinės kliūtys – biurokratija, mokestinė ir administracinė našta.
„Lietuvos moterys išsiskiria optimizmu kuriant savo verslą. Lietuvos moterys, palyginti su viso pasaulio ar Europos Sąjungos moterimis, išsiskiria ir pasitikėjimu savo jėgomis, jei kalbama apie klientų paiešką“, – pastebi verslumo ekspertė.
Labiau nori saugumo jausmo
Lena Sokolovska, lietuviškos kosmetikos prekės ženklo „Uoga Uoga“ įkūrėjos teigimu, priežastis, kodėl moterys rečiau imasi verslo, gali būti ir ta, kad jos labiau siekia saugumo jausmo.
„Verslas visada yra susijęs su didesne rizika ir nestabilumu. Gal todėl nemaža dalis moterų verslo imasi tada, kai išeina motinystės atostogų, nes tuo metu jos dažnai turi stabilias pajamas – gauna fiksuotą išmoką ir žino tiksliai, kad tas laikas yra saugesnis rizikuoti“, – teigia L. Sokolovska, kuriai pavyko sukurti sėkmingą ir populiarų prekės ženklą.
Ji priduria, kad moterys dažniau imasi tokio verslo, kuris gimsta iš asmeninių poreikių ir pomėgių. Būtent poreikis realizuoti save L. Sokolovską ir paskatino imtis verslo.
„Palikusi finansų analitikės darbą turėjau laisvo laiko, ieškojau savęs ir bandžiau atrasti, ką daryti toliau. Pradėjau domėtis natūralia kosmetika. Kurti verslo neplanavau, bet taip susiklostė savaime, kad tiesiog radau savo nišą“, – savo istorija dalijasi L. Sokolovska.
Verslininkė prieš tai turėjo prestižinį, gerai mokamą darbą finansų sektoriuje, todėl artimiesiems ir draugams sprendimas viską mesti neatrodė racionalus.
„Bet po truputį viskas keitėsi, palaikymo sulaukėme, artimiesiems patiko tai, ką darome, manau, jie pradėjo tikėti, kad iš to gali išeiti kažkas didesnio, negu jie įsivaizdavo”, – pasakoja „Uoga Uoga” įkūrėja.[content term="Infobankas - kuriantiems verslą"]
Pasak jos, kiekvienai pradedančiai verslą moteriai reikia pasitikėjimo savimi, tikėjimo kuriamu produktu ar paslauga bei gebėjimo skirstyti darbus. „Nereikia galvoti, kad tik aš viena galiu viską padaryti – yra dalykų, kuriuos kiti gali padaryti dar geriau. Tiesiog reikia išmokti pasitikėti ir atrasti tuos tinkamiausius žmones, su kuriais galima kartu pasiekti verslo sėkmę”.
Kurdama verslą nesivadovavo taisyklėmis
Dar viena mitų griovėja – penkių vaikų mama dr. Alisa Miniotaitė, kuri kartu yra ir sėkminga vadovavimo ir lyderystės ekspertė, organizacinių sprendimų bendrovės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, Baltijos šalių ICC ugdančioji vadovė. Kas šią veiklią moterį paskatino imtis verslo?
„Idėja imtis verslo gimė labai organiškai – augau laisvoje, kūrybiškoje aplinkoje, todėl nebuvo taisyklių, kaip turi būti“, – pasakoja A. Miniotaitė. Pasak veiklios moters, supratusi, kad nori dalyvauti priimant sprendimus, kad jai reikia iššūkių kasdieniame darbe, tiesiog ėmė ir įkūrė verslą.
„Jaučiau, kad tikrai galiu, ir drąsiai pradėjau verslą. Jeigu žmogus labai paiso aplinkinių nuomonės, jam nereikia imtis verslo. Juk verslininkas yra savarankiškai priimantis sprendimus žmogus“, – pasakoja verslininkė.
A. Miniotaitė prisimena, kad pirmaisiais metais buvo juodas darbas, o ir pajamos – kuklios, todėl jaunajai verslininkai labai pravertė stabili motinystės pašalpa. Vis tik nuolatinis noras siekti daugiau, iššūkių nebijojimas ir suvokimas, kad versle nebus jokios komforto zonos, padėjo moteriai sėkmingai įsitvirtinti verslo pasaulyje.
A. Miniotaitė įsitikinusi, kad drąsa ir tikėjimas savimi yra būtini verslą ketinančioms pradėti moterims. „Bus tikrai sunkių akimirkų, kada gali pasijusti neįvertinta ar sulaukti nemalonios reakcijos iš konkurentų, tačiau įvertinimas anksčiau ar vėliau tikrai ateis“, – teigia verslininkė.
