Būsto paskola jaunai šeimai. Kaip gauti valstybės subsidiją?

Pirmąjį būstą norinčios įsigyti jaunos šeimos jau kurį laiką gali tikėtis ir valstybės pagalbos. Tam šiuo metu yra skirtos net dvi skirtingos priemonės – viena orientuojasi į regionuose savo pirmuosius namus planuojančias šeimas, kitos pagrindinis kriterijus – šeimos gaunamos pajamos. Tiesa, abiem atvejais reikia atitikti ir daugiau kredito gavėjui keliamų reikalavimų, o kartais – ir palaukti eilės, todėl pirmiausia skubėti reikėtų ne į banką.

Pagrindiniai šių dviejų paramų skirtumai

1. Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas

Pagal įstatymą valstybės parama pirmajam būstui įsigyti gali būti suteikta šeimoms, kuriose kiekvienas iš sutuoktinių yra jaunesnis negu 35-erių metų, taip pat šeimoms, kuriose tėvas arba motina vieni augina vieną arba daugiau vaikų ir yra ne vyresni kaip 35-erių metų.

Be to, paramos prašančių asmenų pajamos ir turimas turtas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pavyzdžiui, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją*:

• asmens be šeimos grynosios metinės pajamos negali viršyti 11 264 eurų, o turtas – 16 512 eurų
• dviejų ir trijų asmenų šeimos grynosios metų pajamos – 15 744 eurų, turtas – 33 536 eurų
• keturių ir penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos – 18 944 eurų,  turtas – 44 672 eurų
• jeigu šeimą sudarė šeši ar daugiau asmenų, apskaičiuota, kad vieno asmens metų pajamos neturėjo viršyti 3 200 eurų, o turtas vienam asmeniui – 10 624 eurų.

Paramos galėjo prašyti ir neįgalieji arba šeima, kurioje yra neįgalus asmuo, o jų nuosavybės teise turimas būstas nebuvo pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Tokiems asmenims valstybė suteikė paramą būstui rekonstruoti.

*Pajamų ir turto dydžiai apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio 1 d. nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį, kuris ateityje teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti keičiamas.

Valstybė jaunoms šeimoms gali suteikti 10–20 proc. paskolos vertės paskolą. Didžiausios 20 proc. paramos gali tikėtis tie asmenys, kurie buvo likę be tėvų globos, taip pat šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (ar įvaikių), neįgalieji arba šeimos, kuriose yra neįgaliųjų.

Kelias iki paramos nėra labai trumpas

Andrius ir Indrė – vaiką auginantys jauni tėvai iš Vilniaus ir vieni iš tų, kurie prieš kelerius metus bandė gauti valstybės paramą. Kaip pasakoja pora, kad prašymas būtų įregistruotas, prieš tai dar reikėjo žengti svarbų žingsnį: „Mums reikėjo nukeliauti į metrikacijos biurą ir įregistruoti santuoką, kad mus laikytų šeima, nes oficialiai to nebuvome padarę“.

Visgi norint gauti paramą reikia įveikti kur kas ilgesnį kelią. Pasak jaunos šeimos, dar prieš pateikiant prašymą gauti paramą reikia ne tik susirasti norimą įsigyti būstą, bet galbūt ir sumokėti avansą už jį, užsisakyti nekilnojamojo turto vertintojų paslaugą.

Tačiau bankų atstovai pataria nerizikuoti ir avanso nemokėti, kol nėra gauti visi reikalingi dokumentai: pažymos iš savivaldybės, turto vertinimo pažyma ir banko sprendimas. Pasak specialistų, pirmiausia reikia gauti pažymą iš savivaldybės, liudijančią, kad lengvata gali būti suteikta. Tuomet turėtų vykti būsto paieška, vertinamas nekilnojamasis turtas, sulaukiama banko sprendimo. Ir tik po to rekomenduojama mokėti avansą ir sudaryti sutartis.

Vilniečiai pastebi, kad yra ir kitų painių dalykų. „Nors daugiau didesnių sunkumų norint gauti paramą nėra, tačiau gali atsirasti nesklandumų dėl įvairių taisyklių atitikimo, pajamų ir einamųjų metų turto deklaravimo“, – sakė vilniečiai.

Gali tekti luktelėti arba jei norisi greičiau – pasidomėti paskata įsikuriant regionuose

Būtent dėl pajamų ir turto deklaravimo jaunos šeimos būsto įsigijimo procesas užtruko ilgiau negu tikėtasi. „Buvome įstrigę, nes praėjusių metų pabaigoje vienas bankas nefinansavo, o kitas – išnaudojo turėtą valstybės iš dalies finansuojamų būsto kreditų limitą. Po Naujųjų metų vyrui buvo pasakyta, kad jis, kaip dirbantis pagal individualią veiklą, turi deklaruoti  praėjusių metų pajamas ir sumokėti visus mokesčius. Tai galima daryti tik nuo kovo mėnesio. Tada iš naujo reikia teikti metinę gyventojo turto deklaraciją. Visgi situaciją vertinome optimistiškai, nes metų pradžioje limitai neturėtų būti išnaudoti, tad tikėjomės, kad viską spėsime“, – pasakojo Indrė.

Būtent dėl išnaudotų limitų kartais gali susidaryti laukiančiųjų eilės. „Jei bankui skirtas valstybės iš dalies finansuojamų būsto kreditų limitas baigiasi, sudarome sąrašą klientų, kurie laukia, kol bus padidintas limitas, kad galėtų vėl teikti paraiškas. Arba yra laukiama, kol turėsime naują limitą ateinantiems metams“, – sako banko specialistai.

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų teikimo metinius limitus bankams ar kitoms kredito įstaigoms nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į valstybės biudžeto asignavimus paramai būstui įsigyti pagal šį įstatymą teikti.

2. Būsto kreditas pirmajam būstui įsigyti su valstybės finansine paskata

Gana panašūs kriterijai taikomi ir galimai valstybės paskatai, tačiau čia svarbiausia vieta, kurioje planuojama įsikurti. Pasitikrinti, ar svajonių namai patenka į nustatytas teritorijas, galima čia.

Paskatos, į kurią galima pretenduoti, dydis priklauso nuo asmenų skaičiaus šeimoje – jaunoms šeimoms, neauginančios vaikų, skaičiuojamas galimas 15 proc. subsidijos dydis, tuo tarpu auginančios tris dar daugiau vaikų – net 30 proc.

Svarbu tai, kad pasirinkus būstą įsigyti regionuose, pajamoms ir turtui nėra taikomi ribojimai. Tačiau reikia nepamiršti, kad nors Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme nėra numatyti jaunos šeimos pajamų ar turto dydžiai, kreditus suteikiančios įstaigos visada papildomai vertina šeimos galimybes gauti kreditą. Tai reiškia, kad šeimos bendra mėnesio įmokų, mokamų kredito įstaigoms, suma neturėtų viršyti 40 proc. visų per mėnesį gaunamų grynųjų pajamų.

Taigi prieš nusprendžiant prašyti paskolos ir valstybės paskatos ar paramos, reikia atsižvelgti ir į galimą būsimą riziką. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad dažnai jaunos šeimos apsirinka apskaičiuodamos, ar joms užtenka santaupų įsigytam būstui įsirengti, kadangi Lietuvoje daugiausia parduodama iš dalies įrengtų būstų.