Penki lietuvių skolinimosi ypatumai

Antrus metus SEB banko užsakymu atliekamas „Finansinio gyventojų charakterio“ tyrimas atskleidė penkis pagrindinius skolinimosi įpročių ypatumus.

Dažniausiai skolinasi nuosavybei

Brangius pirkinius Lietuvos gyventojai mieliau perka susitaupę (64 proc.) negu pasiskolinę (28 proc.). Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad vieniems pirkiniams skolinamasi dažniau negu kitiems.

Kelionė yra populiariausias per artimiausius 12 mėnesių planuojamas pirkinys (taip teigė 38 proc.), tačiau tik mažuma keliaus pasiskolinę (7 proc.). Visai kita situacija su nuosavybe susijusiais pirkiniais. Iš tų, kurie planuoja artimiausioje ateityje pirkti išmanųjį įrenginį, net 29 proc. ketina skolintis. Taip pat skolinsis 23 proc. perkančiųjų automobilį, 17 proc. – buitinę techniką, 14 proc. – kompiuterinę techniką, 13 proc. – planuojančių būsto įrengimą ar atnaujinimą, baldų pirkimą.

„Lyginant duomenis, kam gyventojai labiau skolinasi, išryškėjo vienas bendras bruožas, – tai su nuosavybe susiję pirkiniai. Lietuvoje nuosavybė yra itin vertinama ir dažniau suprantama kaip investicija. Ir atvirkščiai, toks pirkinys kaip kelionė yra materialiai neapčiuopiamas ir nelaikomas būtinai reikalingu pirkiniu, kuriam būtina skolintis“, ‒ sako SEB banko valdybos narys, Mažmeninės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Lietuvos gyventojai skolindamiesi taip pat įvertina, ar įsigyjamos prekės nuosavybė jiems priklauso iškart. Kad tai svarbu, tyrime teigė 66 proc. apklaustųjų.

Įsipareigoja kuo trumpiau

57 proc. kada nors pasiskolinusių per 1 tūkst. eurų apklaustųjų tai darė daugiau nei kartą, o dėl skolinimosi gailisi tik 4 procentai. Nepaisant teigiamos patirties praeityje, įsipareigoti stengiamasi kuo trumpiau.

Tokią tendenciją rodo ne tik šis tyrimas, bet ir SEB banko vidinė statistika. Pastaraisiais metais planuojamas vartojimo paskolų grąžinimo terminas sutrumpėjo vidutiniškai 5 mėnesiais, t. y. nuo beveik 4 metų užpernai iki 3,5 metų pernai. Kad sąlyginai trumpas vartojimo paskolų įsipareigojimas yra svarbus, sakė ir 55 proc. tyrimo respondentų.

Grąžina anksčiau

Ne tik noras įsipareigoti kuo trumpiau, bet ir siekis skolą grąžinti anksčiau laiko gali būti susiję su nuostata, kad būti skolingiems yra moralinė našta. Taip pripažino 66 proc. tyrimo respondentų. „Nenoras būti skolingiems skatina būti disciplinuotais ir ne tik nevėluoti, bet ir įsipareigojimus įvykdyti anksčiau laiko. Kaip rodo SEB banko statistika, visuomet yra žmonių, kurie dalį ar visą vartojimo paskolą grąžina anksčiau laiko. Per mėnesį būna po kelis šimtus žmonių“, ‒ pastebi V. Žagūnis.

Nemokamai grąžinti paskolą anksčiau laiko yra svarbu net 72 proc. tyrimo respondentų, taip jie teigė vertindami vartojimo paskolas.

Vadovaujasi ekonomine logika

Tyrimas parodė, kad beveik pusei tyrimo respondentų (44 proc.) skolinimasis buvo gerai apgalvotas ir racionalus sprendimas, kuriuo jie džiaugiasi.

„Tai, kad skolinimasis brangiems pirkiniams daugeliui pasiteisino, rodo, kad prieš priimdami sprendimą jie gerai pasvėrė, kad pasiskolintomis lėšomis įsigyjama prekė ar paslauga duos daugiau naudos negu reikės sumokėti palūkanų.

Įdomu, kad ir lietuviškame folklore apstu finansinių patarimų ir ekonominės logikos. „Skolos bijosi, turtų nepadarysi“ – ši patarlė gali būti pritaikoma ir šiandien. Pavyzdžiui, naujesnio automobilio įsigijimas padeda išvengti didesnių priežiūros išlaidų, o jei tai darbo priemonė – ir uždirbti. Naujausi išmanūs įrenginiai gali būti naudingi įvairioms inovatyvioms verslo idėjoms generuoti ar esamiems procesams pagreitinti. Kita vertus, reikia vertinti ne tik tiesioginį atsipirkimą. Jei naujas pirkinys leis žmogui jaustis geriau ir gyventi komfortiškiau, tai irgi bus tinkamas sprendimas. Svarbiausia prieš priimant sprendimą skolintis įvertinti visus „už“ ir „prieš“, ‒ pataria V. Žagūnis.

Vengia skolintis iš draugų ir artimųjų

Dažniausiai Lietuvos gyventojai skolinasi iš bankų – taip darę teigė 61 proc. tyrimo apklaustųjų ir dvigubai mažiau (30 proc.) sakė skolinęsi iš draugų, artimųjų ar kitų pažįstamų asmenų.

„Šis rodiklis gali būti susijęs su tuo, kad gana didelė visuomenės dalis blogai jaučiasi būdami skolingais. Dar labiau gali slėgti skola draugams ar artimiesiems. Banko ar kitos finansų institucijos paskola yra dalykinis susitarimas tarp dviejų šalių su aiškiai apibrėžtomis sąlygomis. Taip eliminuojamas bet koks asmeniškumas, ir bent jau morališkai gali nesijausti niekam skolingas“, ‒ sako V. Žagūnis.

Lietuvos gyventojų apklausą SEB banko užsakymu antrus metus iš eilės atliko žiniasklaidos planavimo agentūra „Mindshare“ šių metų vasario ir kovo mėnesį, internetu apklaususi 674 gyventojus.