Eksperimentai versle. Ką galima nuveikti? Žinoma, pirmiausia reikia iškelti hipotezę. Pavyzdžiui, mes tikime, kad, nusiuntus elektrinę riedlentę atlikėjui Justinui Bieberiui, mūsų interneto puslapio lankomumas išaugs. Norėdami patvirtinti ar paneigti hipotezę, turite iš tiesų tai padaryti – nusiųsti elektrinę riedlentę atlikėjui ir paklausti, ar jis apie ją gali pasidalinti savo socialinio tinklo „Twitter“ ar „Instagram“ paskyroje. Taip mes sužinosime, ar šis mūsų pasirinktas rinkodaros sprendimas gali būti veiksmingas.

Aš pats, dirbdamas bendrovėje „Intuit“, niekada to nedariau. Tiesiog kurdavau ir įgyvendindavau rinkodaros kampanijas, tačiau niekada iš tiesų nieko neprognozavau ir negalvojau, kas galėtų nutikti ne taip.

Kitas klausimas atliekant eksperimentą – ką mes iš tiesų norime sužinoti. Grįžkime prie J. Bieberio pavyzdžio. Šiuo atveju mes žiūrime, ar mūsų pasirinkta strategija veiksminga, ar atlikėjas pasidalins savo socialinių tinklų paskyrose mūsų produkto nuotrauka, kiek mums tai kainuotų ir kiek mes galime tikėtis naujų interneto svetainės lankytojų už tą sumą. Tikėdami, kad nuomonės formuotojas yra tinkamas rinkodaros pasirinkimas, turime paskaičiuoti, kiek mums kainuotų tokiu būdu privilioti vieną vartotoją, palyginti su jau mūsų naudojamais būdais. Kad ir kokie eksperimento rezultatai būtų, visus duomenis kaupkite. Jei jų neturėsite, negalėsite suprasti, ar klydote, ar ne.

Taigi išsiunčiame elektrinę riedlentę J. Bieberiui ar kitam nuomonės formuotojui. Po savaitės grįžtame prie projekto ir mokomės. Darant eksperimento išvadas svarbu vėl nustatyti eksperimento tikslą. Pavyzdžiui, tikime, kad, nusiuntus nemokamą prenumeratą ar nemokamą produktą vienam iš Lietuvos nuomonių formuotojų, mes pritrauksime į savo interneto puslapį ar parduotuvę mažiausiai tūkstantį naujų vartotojų.

Ką iš tiesų eksperimentas gali parodyti? Pavyzdžiui, tai, kad nuomonės formuotojai apskritai nesureagavo į mūsų užklausą. Galbūt sužinojome, kad nuomonių formuotojų įkainiai mums per dideli. Mokykimės iš visko, ką sužinome.

Taip pat atsakykite į klausimą, ar duomenys ir informacija, kurią surinkote eksperimento metu, patikima.

Paklauskite savęs, ko dar galite pasimokyti iš šios situacijos? Sakykime, kad išsiuntėte dešimčiai vietos nuomonių formuotojų savo produkto mėginį arba pakvietėte juos į susitikimą, tačiau beveik niekas į jūsų elektroninį kvietimą neatsakė. Ko pamoko tokia situacija? Galbūt jūsų pasiūlymas tiesiog nebuvo pakankamai vertingas.

Taigi kaip dar galima eksperimentuoti versle? Visų pirma, nuolat bendraukite ir atlikite klientų apklausas. Supraskite juos. Pasijuskite kliento kailyje ir patys naudokite savo siūlomą produktą.

Socialinio tinklo „Facebook“ reklamos kampanijos – taip pat vienas iš būdų patikrinti savo produkto paklausą.

Kitas būdas – išankstiniai produkto bandymai. Tuo yra pasinaudojusi, pavyzdžiui, automobilių gamintoja „Tesla Motors“. Šie eksperimentai naudingi tuo, kad padeda sužinoti, ar žmonės pasiruošę mokėti už tai, ką jūs siūlote.

Išbandyti savo idėją galima ir tiesiog parengus pristatymą „Power Point“ programa arba sukuriant vaizdo įrašą apie savo kuriamą produktą.

Nekilnojamojo turto agentai labai dažnai daro štai ką: laikraščio skelbimų skiltyje jie paskelbia parduodantys namą už rinkos kainos neatitinkančią sumą ir žiūri, ar pavyks už tą sumą parduoti namą. Jūs irgi galite bandyti daryti kažką panašaus. Galite savo interneto puslapyje sukurti mygtuką, kurį spustelėjus kviečiama susipažinti su nauju produktu. Šią informaciją interneto puslapyje palikite ilgesniam laikui. Pasirūpinkite, kad jūsų nauju produktu susidomėjęs interneto vartotojas galėtų palikti jums savo elektroninio pašto adresą, ir pasiūlykite jam išbandyti naujieną anksčiau negu visi kiti. O tada jau žiūrėkite, ar yra paklausa jūsų kuriamo produkto paklausa.

Žinoma, eksperimentuoti galite ir spausdindami lankstinukus ir dalydami juos žmonėms.

Nepamirškite, kad pasitikrinti, ar produktas bus sėkmingas, galite dar jo iki galo nepagaminę.

Kitas būdas išbandyti idėją – aiškinamasis vaizdo įrašas. Taip savo sėkmės istoriją pradėjo duomenų saugykla „Dropbox“. Įmonės atstovai tiesiog sukūrė aiškinamąjį vaizdo įrašą  „Power Point“ programa, pasidalijo juo keliuose socialiniuose tinkluose ir tiesiog stebėjo, kiek žmonių prisiregistruos ir pareikš norą naudotis šia paslauga. Šio eksperimento metu taip pat paaiškėjo, kad daugeliui vartotojų kilo klausimų, jie norėjo tobulesnio produkto. Visa ši surinkta informacija startuolio kūrėjams padėjo pagerinti savo produktą.

Nepamirškite ir A–B testo, kuris gali padėti, pavyzdžiui, interneto puslapyje patikrinti, kuris puslapio dizaino ar navigacijos variantas vartotojams yra patrauklesnis.

Pagalvokite ir apie prototipą. Paprasto prototipo gamyba nekainuoja daug, tačiau padeda daug ko išmokti.

Taip pat turite kalbėti su klientais – atskirai arba grupėmis. Prieš pradedami klientų apklausas, jas atlikite įmonėje su savo darbuotojais. Suburkite juos tiesiog diskusijai ar hakatonui.

Ir nepamirškite prekės ženklais nepažymėtų produktų. Apgalvokite, kaip galėtumėte parduoti savo produktą naujiems klientams naujais būdais. Pasvarstykite, kaip galėtumėte išpešti daugiau naudos iš savo produkto.