Paragraphs
Norite pamatyti, kaip atrodo sukčių auka? Tiesiog apsidairykite. Nukentėti kibernetinėje erdvėje gali bet kas – nuo studento ir bedarbio iki pensininko, verslininko ar universiteto dėstytojo. Sukčiavimo būdai darosi vis sudėtingesni ir sunkiau atpažįstami, todėl kiekvienas turime būti budrus, domėtis ir, kiek galime, apsisaugoti.
Sukčiavimas yra nusikaltimas. Juo siekiama jus apgauti ir pavogti jūsų pinigus. Sukčiavimo metu – bet kokiu kanalu bendraujant su sukčiumi – jums sudaromas klaidingas įspūdis apie tai, ko iš tiesų nėra.
Pirmiausia pasitikrinkite savo kibernetinio saugumo žinias, kad nepakliūtumėte į sukčių pinkles.
Media
Dažniausiai pasitaikanti sukčiavimo schema – pinigų išviliojimas
Siūloma praturtėti investuojant
Prisistatoma banko, policijos ar kitos organizacijos atstovu
Siekiama greitai užmegzti romantinius santykius
Siunčiamas duomenų viliojimo e. laiškas / SMS žinutė su netikra nuoroda
Dažniausiai Lietuvoje pasitaikančios sukčiavimo schemos
Kas tai?
- Jums paskambina „investicijų ekspertas“ ir pasiūlo labai pelningą investavimo galimybę (investuojant bet kur – į akcijas, obligacijas, kriptovaliutas, retuosius metalus, alternatyviąją energiją ir t. t.)
- Skambutis dažniausiai vyksta rusų kalba (gali būti ir kitomis kalbomis), o skambinančiojo telefono numeris paprastai būna su užsienio šalies kodu
- Pirmuoju skambučiu paprastai siekiama išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie „potencialų klientą“, t. y., jus
- Pabrėžiama, kad teikiamas pasiūlymas yra asmeninis ir prašoma „investicijų eksperto“ teikiama informacija nesidalyti. Kalbama apie „daug žadančią“ investiciją, pabrėžiamas jos saugumas
- Vėliau su jumis susisiekia jau kitas asmuo. Jums plačiau papasakojama apie investavimo „pasiūlymą“ ir prasideda agresyvus pardavimas
- Esate nukreipiami į interneto svetainę, kurioje rodoma, kaip jūsų būsimos investicijos laikui bėgant augs ir uždirbs didžiulį pelną. Tai – sukčių sukurta melaginga interneto svetainė
- Sukčiai taip pat gali norėti gauti prieigą prie jūsų kompiuterio. Pavyzdžiui, „Skype“ pokalbio metu jie gali paprašyti jūsų pasidalinti kompiuterio ekranu
- Jei „investavimo ekspertui“ sakysite, kad neturite pinigų investicijoms, jis jums greičiausiai siūlys pasiimti greitąją paskolą
- Sukčių tikslas – gauti kuo daugiau pervedimų į jų nurodytą sąskaitą
- Jei sukčiams nesuteiksite prieigos prie savo kompiuterio, jie gali pradėti veikti savarankiškai: jūsų gali būti paprašyta į išmanųjį įrenginį atsisiųsti programėlę, kurios funkcija jums bus paaiškinta vienaip, nors iš tiesų sukčiams ji suteiks nuotolinę prieigą prie jūsų įrenginio
- Atlikus pavedimą, sukčiai greičiausiai nutrauks ryšį su jumis. Visgi, vėliau jie gali vėl susisiekti su jumis: žadės grąžinti pinigus, jei atliksite kitą pervedimą už visas patirtas papildomas išlaidas ar pan.
- Galiausiai prarasite visas savo „investicijas“ ir papildomai sumokėtas sumas
Kaip apsisaugoti?
- Nors tokie sukčiai yra labai agresyvūs „pardavėjai“, visad ignoruokite tokius skambučius
- Atsiliepę telefonu bendraukite lietuviškai
- Patys jokiais būdais nesistenkite susisiekti su sukčiais – jie yra labai geri manipuliatoriai, kurie gali lengvai paveikti žmones
- Turite abejoti bet kokiais pažadais, kad „greitai gausite pelno“. Taip tiesiog nebus. Investicija, suteikianti didžiausią grąžą, yra ir pati rizikingiausia, o šiuo atveju investicija yra netikra
- Investavimo procesas turi būti raštiškas ir dokumentuotas, o ne žodinis „susitarimas“ telefonu, kaip kad siūlo sukčiai
- Niekada nesivadovaukite nepažįstamo žmogaus patarimais. Jei patys neišmanote investavimo procesų, pasikonsultuokite su patikimu specialistu ir skirkite laiko pagalvoti, ar ir kur norite investuoti
- Jei esate spaudžiami priimti greitą sprendimą investuoti, žinokite – tai yra akivaizdus sukčiavimo požymis
- Mąstykite racionaliai ir neskubėkite
- Jei tapote sukčių auka, nedelsdami kreipkitės į banką ir policiją. Papasakokite artimiems žmonėms, kas jums nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų
Kas tai?
- Internete ar socialiniuose tinkluose platinami paskolų pasiūlymai su „labai geromis“ palūkanomis ir kitomis „itin palankiomis“ sąlygomis
- „Paskolų davėjai“ su jumis dažniausiai bendrauja netaisyklinga lietuvių kalba arba apskritai nekalba lietuviškai ir prašo bendrauti užsienio kalba
- Jei norite gauti tokią „paskolą“, jūsų greičiausiai paprašys sumokėti avansą prisidengiant įvairiais pretekstais, pavyzdžiui, notaro mokesčiais, sutarties mokesčiais, paskolos draudimu ir pan.
- Mokėjimą turėsite į užsienio banko sąskaitą ir fizinio asmens (ne „paskolos davėjo“) vardu
- Sukčiai taip pat gali jūsų paprašyti pateikti savo asmeninę informaciją, pavyzdžiui, banko duomenis, adresą, socialinio draudimo numerį, dokumentų kopijas ir pan. Vėliau jie jūsų duomenimis pasinaudos siekdami asmeninės naudos, todėl asmeninių duomenų jokiais būdais neatskleiskite
Kaip apsisaugoti?
- Pirmiausia pasidomėkite įmone arba asmeniu, kuris teikia „gerą“ paskolos pasiūlymą – internete paieškokite informacijos apie jo istoriją, praeitį
- Išlaikykite sveiką protą ir pagalvokite, ar toks pasiūlymas išties gali būti tikras
- Jei įmanoma, patys nesusisiekite su „paskolos davėjais“. Tolesnio bendravimo metu jums gali būti siunčiama kenkėjiška programinė įranga
- Jei „kreditorius“ jūsų reikalauja atlikti pinigų pervedimą prieš pasirašant paskolos dokumentus, tai – akivaizdus sukčiavimo požymis
- Visos paskolos operacijos privalo būti dokumentuojamos ir pasirašytos abiejų sutarties šalių (sukčiai dažniausiai vengia pasirašyti dokumentus – atkreipkite dėmesį į tai)
- Jei pasirašote su paskola susijusius dokumentus, įsitikinkite, kad jie yra galiojantys
- Jei tapote auka, nedelsdami kreipkitės į banką ir policiją. Papasakokite artimiems žmonėms, kas jums nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų
Kas tai?
- Iš nepažįstamo siuntėjo gaunate e. laišką arba žinutę socialiniame tinkle, kad gavote palikimą arba dovaną iš užsienio šalies
- Paprastai žinutė būna parašyta netaisyklinga lietuvių kalba (išversta su „Google“ vertėju) arba užsienio (dažniausiai anglų) kalba
- Tariamas palikimas paprastai siekia milijonus įvairiomis valiutomis
- Norėdami gauti palikimą, „įpėdinis“, t. y., jūs, turite atlikti pradinę įmoką, tariamai siekdamas padengti su palikimu susijusias išlaidas (notaro mokesčiai, sąskaitos atidarymas ir kt.)
- Sukčių tikslas – gauti kuo daugiau pinigų, todėl daugelis žmonių praranda visas savo santaupas
Kaip apsisaugoti?
- Išanalizuokite, kiek iš tiesų reali yra jūsų „paveldėjimo“ arba „dovanojimo“ galimybė
- Atkreipkite dėmesį į kalbos taisyklingumą – netaisyklinga lietuvių kalba yra vienas iš pagrindinių sukčiavimo nustatymo būdų
- Ignoruokite tokio turinio žinutes ir patys nesusisiekite su žinutės siuntėju
- Jei atsakote į žinutę, turėkite omenyje, kad kita žinute į jūsų kompiuterį gali būti išsiųsta kenkėjiška programinė įranga
- Jei tapote auka, nedelsdami kreipkitės į banką ir policiją. Papasakokite artimiems žmonėms, kas jums nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų
Kas tai?
- Sukčiai susikuria netikras anketas socialiniuose tinkluose ir apsimeta kitais asmenimis. Jie dažnai veikia grupėmis ir turi tvirtą priedangos sistemą
- Sukčiaus bendravimas grindžiamas psichologiniais aspektais, siekiant sukurti tvirtą pasitikėjimą
- Jūsų susitikimas ar pokalbis su sukčiumi vyksta internetu – socialiniuose tinkluose ar pažinčių portaluose
- Sukčius su jumis bendrauja labai aktyviai. Jo tikslas – greitai sukelti jums didelius ir gilius jausmus, kad galėtų jus kontroliuoti
- Sukčius gali paprašyti jūsų atsiųsti savo intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų, kad vėliau galėtų jais manipuliuoti
- Po pakankamai aktyvaus bendravimo sukčius kreipiasi į jus prašydamas pagalbos
- Pagalbos prašymo priežastis gali būti ir jūsų susitikimas su sukčiumi – neva tam, kad galėtų atvykti susitikti su jumis, jam reikia finansinės paramos
- Sukčius taip pat gali siekti iš jūsų išgauti jūsų asmeninę informaciją
- Jei nesutinkate sukčiui duoti pinigų, jis dažnai pradeda grasinti ir reikalauti. Jei palūšite ir pinigus visgi pervesite, sukčius beveik neabejotinai jų prašys pakartotinai ir toliau manipuliuos jumis
Kaip apsisaugoti?
- Būkite atsargūs dalindamiesi asmenine informacija su nepažįstamais asmenimis, ypač internete. Šia informacija gali būti pasinaudota siekiant jumis manipuliuoti
- Jei įmanoma, patikrinkite asmens praeitį – paieškokite informacijos apie jį internete. Jei turite nors menkiausių įtarimų dėl asmens tapatybės, nustokite su juo bendrauti
- Bendraudami naudokitės saugiu interneto ryšiu, t. .y, nesinaudokite nemokamais „Wi-Fi“ tinklais kavinėse ir kitose viešose vietose, kad į jūsų įrenginį nebūtų įdiegta kenkėjiškų programų
- Jei tapote sukčių auka, nedelsdami kreipkitės į policiją. Jei sukčiaus prašymu atlikote pervedimus, taip pat praneškite bankui. Papasakokite artimiems žmonėms, kas jums nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų
Kas tai?
- Tai sukčiavimo būdas, kuomet sukčiai e. paštu siunčia sąskaitas faktūras įvairaus dydžio sumoms
- Tiek jūs kaip fizinis asmuo, tiek jūsų darbovietė kaip juridinis asmuo gali gauti sąskaitą faktūrą už paslaugas arba prekes, kurių neužsisakė ir / arba nepirko. Tokiu veiksmu sukčiai tikisi, kad jūs tiesiog nepatikrinsite sąskaitos faktūros duomenų ir pervesite pinigus
- Sukčiai naudojasi banko sąskaitomis įvairiuose bankuose
Kaip apsisaugoti?
- Būkite atidūs ir tikrinkite jums siunčiamų sąskaitų faktūrų turinį
- Jei e. laiško siuntėjas nežinomas, neatidarykite laiško – jame gali būti kenkėjiškų programų. Laišką tiesiog ištrinkite. Jei laišką gavote į savo darbinę pašto dėžutę, apie jį praneškite IT kolegoms
- Jei sąskaitose faktūrose naudojamas tikros įmonės (pavyzdžiui, SEB) pavadinimas, informuokite įmonę, kad jos vardu siunčiamos suklastotos sąskaitos faktūros
- Neatsakinėkite siuntėjui ir apie situaciją praneškite policijai. Jei sukčiui pervedėte pinigus, apie tai praneškite bankui
- Papasakokite artimiems žmonėms, kas jums nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų
Kas tai?
- Šiuo atveju sukčiai dažniausiai taikosi į įmones (daugiausia į tas, kurios bendradarbiauja su užsienio bendrovėmis ir reguliariai atlieka pervedimus). Visgi, privatūs asmenys taip pat tampa IBAN sukčiavimo aukomis
- Įsilaužiama į įmonės-partnerės pašto dėžutę, joje stebima informacija ir / arba sąskaitos faktūros, siunčiamos kitoms įmonėms. Tuomet įmonei-aukai metu pranešama apie neva pasikeitusius įmonės-partnerės banko sąskaitos duomenis ir pateikiama sąskaita faktūra, kurioje nurodomas jau sukčiaus sąskaitos numeris
- Kartais sukčiai, apsimesdami įmone-partnere, sąskaitą faktūrą pateikia neinformuodami apie duomenų pasikeitimą
- Tokiam sukčiavimui sukčiai įprastai pasitelkia privačias bendroves. Visgi, jie gali apsimesti ir valdžios institucija ar viešąja įstaiga
Kaip apsisaugoti?
- Patikrinkite įmonės-partnerės tarptautinį banko sąskaitos numerį (IBAN)
- Jei telefonu ar e. paštu sužinojote apie pasikeitusius įmonės-partnerės duomenis, kritiškai vertinkite skambinantį / laišką siunčiantį asmenį. Užduokite patikslinančius klausimus ir palyginkite e. laiškų struktūrą ir turinį su ankstesniais
- Nebūkite abejingi duomenų pakeitimams ir prieš atlikdami mokėjimą susisiekite su įmone-partnere, kad patvirtintumėte duomenų atnaujinimo tikrumą
- Jei pastebėjote sukčiavimo atvejį, praneškite apie jį savo įmonės vadovybei, įmonei-partnerei, bankui ir policijai
- Papasakokite artimiems žmonėms, kas jums nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų
Kas tai?
- Sukčiai kruopščiai išnagrinėja įmonės struktūrą ir veiklą. Reikalingą informaciją jie dažniausiai randa internete (socialinių tinklų paskyrose, įmonių interneto svetainėse)
- Elektroninis laiškas gali būti siunčiamas ir iš tikro bendrovės vadovo e. pašto adreso.
- Teisindamiesi dėl rašybos klaidų sukčiai teigia, kad e. laiškas išsiųstas iš telefono
- Sukčiai prašo aukos kuo greičiau atlikti pervedimą. Jie taip pat teigia, kad reikalas yra konfidencialus ir skubus
- Dažnai nukentėjusiųjų prašoma atlikti mokėjimą į banką, esantį ne Europos Sąjungoje. Be to, gali būti prašoma pateikti sutartis, įvairius banko duomenis, vidinę įmonės informaciją, slaptažodžius ir pan.
- Siekdami gauti konfidencialios informacijos jie taip pat gali kreiptis į įvairių skyrių darbuotojus
Kaip apsisaugoti?
- Net jei e. laiške nurodyta, kad reikalas skubus, prieš atlikdami mokėjimą skirkite šiek tiek laiko jo analizei
- Ypač atidžiai ir atsargiai vertinkite pasikeitusius procesus: apie tai įmonės iš anksto praneša visoms susijusioms šalims
- Būkite atsargūs atidarydami e. laiškų priedus (sąskaitas faktūras). Ieškokite netikslumų sąskaitose faktūrose ir
- Informuokite savo vadovą ir policiją. Jei atlikote pervedimą sukčiui, apie incidentą taip pat praneškite bankui
- Papasakokite artimiems žmonėms, kas jums nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų
Kas tai?
- Sukčiavimai loterijomis vykdomi internete ir socialiniuose tinkluose
- Dažnai sukčiai naudojasi gerai žinomos įmonės pavadinimu. Kartais naudojasi panašiu į tikrąjį pavadinimą. Pavyzdžiui, jie gali apsimesti telekomunikacijų bendrove, kuri dovanoja jums brangų mobilųjį telefoną
- Sukčiai išsiunčia jums e. laišką arba žinutę socialiniame tinkle, teigdami, kad laimėjote prizą, nors jūs net nedalyvavote žaidime / loterijoje
- Jei e. laiške / žinutėje paspaudžiate jame esančią nurodą, joje prašoma pateikti savo asmens duomenis, atlikti mokėjimą, įvesti banko sąskaitos arba banko kortelės numerį ir pan.
Kaip apsisaugoti?
- Labai atsargiai ir įtariai žiūrėkite į gautus pranešimus, kuriuose teigiama, kad ką nors laimėjote. Nespauskite jokių juose pateiktų nuorodų
- Neatskleiskite jokios asmeninės informacijos (banko sąskaitos, kortelės numerių, socialinio draudimo numerio, gimimo datos, adreso ir t. t.) ir neatlikite piniginių pervedimų. Jei prašoma tokius atlikti, atminkite: tai – sukčių žinutė
- Sukčiai dažnai naudoja tokias žinutes, kad gautų prieigą prie jūsų kompiuterio ar telefono. Jei spustelėsite laiške ar žinutėje gautą nuorodą, sukčius gali į jūsų įrenginį įdiegti kenkėjišką programinę įrangą
- Apie incidentą praneškite policijai, o jei sukčiui pervedėte pinigų, ir bankui
- Papasakokite artimiems žmonėms, kas jums nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų
Kas tai?
- Jums paskambina „banko darbuotojas“ ir paprašo patvirtinti, kad neva pateikėte mokėjimo nurodymą (dažniausiai – didelei sumai)
- Telefono numeris, iš kurio skambinama, išties gali būti toks pat, kaip ir jūsų banko – sukčiai pasirūpina tuo, kad jis atrodytų tikras ir nesukeltų įtarimų
- Jums pasakius, kad minėto mokėjimo nurodymo neteikėte, „banko darbuotojas“ „sunerimsta“ ir pradeda „apsaugos procesą“
- Sukčius gali imti jūsų klausinėti, ar nespaudėte įtartinų nuorodų ar nuorodų gautų SMS žinutėmis – tai taip pat yra bandymas jus įtikinti, kad kalbate tikrai su banku, juk mes taip pat visad paklausiame, ar nespaudėte SMS gautų nuorodų. Taip pat sukčius gali paklausti, ar nepametėte asmens dokumento ar vairuotojo pažymėjimo
- Vėliau gaunate SMS žinutę iš „banko“, kurioje informuojama apie pranešimą policijai ir bylos užregistravimą
- Su jumis susisiekia „vyresnysis apsaugos specialistas“, kuris darkart jūsų perklausia, ar tikrai nepametėte jokių dokumentų ir ar savo duomenimis su niekuo nepasidalinote. Taip darkart bandoma sukurti įspūdį, kad viskas yra tikra ir rimta
- Tuomet „vyresnysis apsaugos specialistas“ pareiškia, kad neva sukčiai bandė jūsų vardu paimti paskolą, dėl ko jūsų sąskaita 48 val. turės būti užblokuota
- O tam, kad tas dvi paras savo lėšomis galėtumėte naudotis, jums bus atidaryta „rezervinė sąskaita“, į kurią jūs turėsite pervesti lėšas iš sąskaitos, kuri tuoj bus užblokuota
- Žinoma, „rezervinės sąskaitos“ numerį gaunate SMS žinute
- Jei pinigus į šią sąskaitą pervedate, su jais galite atsisveikinti
Kaip apsisaugoti?
- Jei gaunate skambutį, kuriuo prašoma patvirtinti mokėjimą, kurio neatlikote, į tokį pokalbį žiūrėkite labai atsargiai
- Neatskleiskite jokios savo informacijos (banko sąskaitos, kortelės numerių, socialinio draudimo numerio, gimimo datos, adreso ir t. t.) ir neatlikite jokių pervedimų. Jei prašoma tokius atlikti, atminkite: tai – sukčiai
- Apie incidentą praneškite policijai, o jei sukčiui pervedėte pinigų, ir bankui
- Papasakokite artimiems žmonėms, kas jums nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų
Kas tai?
- „Booking.com“ platformoje randate patrauklų apgyvendinimo pasiūlymą (dažniausiai – itin gera kaina)
- Jūs sėkmingai atliekate rezervaciją, e. paštu gaunate patvirtinimą
- Į savo „Booking.com“ paskyrą gaunate „automatinę“ (tokią, į kurią nereikia atsakinėti) žinutę apie tai, kad jūsų rezervacija atšaukta dėl neva „patvirtinimo klaidos“ (angl. verification error)
- Žinutėje rašoma, kad jūs neva turite darkart patvirtinti savo tapatybę, net jei jau ir atlikote mokėjimą
- Patvirtinimui atlikti turite darkart pasidalinti savo mokėjimo kortelės duomenimis, įvesdami juos į toje pačioje žinutėje esančią nuorodą
- „Booking.com“ neva „nuskaičiuos rezervacijos sumą nuo jūsų sąskaitos ir vėliau ją grąžins“
- Stengiamasi jus skubinti sakant, kad patvirtinimą turite atlikti per kelias valandas, kitaip jūsų rezervacija bus atšaukta. Siekiama, kad pajustumėte nerimą ir sprendimus priimtumėte negalvodami
- Jei spustelite ant nuorodos ir suvedate savo duomenis, pinigai yra nuskaičiuojami ir niekad negrąžinami
Kaip apsisaugoti?
- Būkite budrūs: „Booking.com“ platforma nesiunčia neva automatinių žinučių, kuriose prašo „darkart patvirtinti jūsų tapatybę“, ypač kai pinigai už jūsų pasirinktą vietą jau yra nuskaityti
- Nespauskite nuorodų, kuriose prašoma suvesti jūsų duomenis – banko sąskaitos numerį, prisijungimo kodus ir kt.
- Pamėginkite darkart paieškoti nuomojamos vietos (viešbučio, apartamentų ir kt.) – ji galimai neegzistuoja
- Atkreipkite dėmesį, į kokią sąskaitą (kokiam gavėjui, kokioje šalyje) atliekate pervedimą
- Stenkitės mąstyti racionaliai ir neskubėkite
- Apie incidentą praneškite policijai, o jei sukčiui pervedėte pinigų, ir bankui. Jei atlikote ne europinį mokėjimą, tai reiškia, kad jūsų pinigai dar gali būti nepasiekę sukčiaus sąskaitos. Tokiu atveju prisijunkite prie savo interneto banko paskyros ir, pasirinkę transakciją, ieškokite mygtuko „Atšaukti mokėjimą“. Jei jį matote – spustelėkite
Kas tai?
- Tai sukčiavimo būdas, kuomet sukčiai asmeniui siunčia SMS žinutes, kurios kviečia atvykti į paštomatą ir atsiimti siuntą, kurios nė neužsisakė
- SMS žinutė atrodo identiškai arba labai panašiai, kaip ir įprastai kurjerių tarnybų siunčiamos žinutės – be nuorodų, joje neprašoma nieko spausti ar suvesti duomenis – žmogus tiesiog kviečiamas atvykti į paštomatą
- Asmuo nuvyksta atsiimti siuntos. Suvedus jos numerį paaiškėja, kad už siuntą reikės susimokėti (paprastai 30–100 Eur). Sumokėjus prašomą sumą, paštomato durelės atsiveria, tačiau skyrelyje guli ne siunta, o šiukšlės – popierius, laikraščių skiautės ir pan.
- Kadangi žmogus pats atlieka mokėjimą, atgauti pinigus tampa itin sunku. Vienintelis būdas – kreiptis į policiją
Kaip apsisaugoti?
- Kai apsiperkate internetu, stenkitės rinktis apmokėjimą dar e. parduotuvėje, ne paštomate
- Jei išties užsisakėte prekę ir laukiate siuntos, gavę SMS žinutę darkart patikrinkite siuntos numerį ir paštomatą, į kurį esate nukreipiami
- Jei siuntos nelaukiate ir gaunate SMS, gerai pagalvokite, ar tikrai turite ją atsiimti, jei turite galimybę – patikrinkite siuntėją, siuntos numerį
- Nemokėkite už jokias nelauktas, neplanuotas siuntas
Saugus naudojimasis atpažinimo priemonėmis
„Smart-ID“, „Mobile-ID“, SEB mobiliojoje programėlėje ar slaptažodžių generatoriuje sukurtus PIN kodus naudojame kasdien – jungdamiesi prie interneto banko, mobiliojo ryšio operatoriaus, komunalinių paslaugų ar kitų paskyrų, atlikdami ir tvirtindami įvairiausias operacijas.
PIN1 kodą naudojame prisijungdami prie atitinkamos paskyros, pvz., SEB interneto banko.
PIN2 kodą naudojame tvirtindami norimas operacijas ir elektroninius dokumentus – mokėjimo pavedimus, sutartis, jų pakeitimus ir kt.
PIN kodai nėra saugomi nei jūsų įrenginyje, nei paskyroje, todėl:
- kurdami PIN kodus juos būtinai įsiminkite
- savo PIN kodų niekam neatskleiskite, net ir šeimos nariams
- jų neužsirašykite – ant lapelių užrašyti kodus gali pamatyti pašaliniai asmenys
- jei juos užmiršite, jų atkurti negalėsite ir turėsite susikurti naują „Smart-ID“ paskyrą arba, jei naudojatės „Mobile-ID“, kodus atblokuoti galėsite naudodamiesi atitinkamu funkcionalumu, kuris automatiškai atsiras pradėjus naudoti naują SIM kortelę
Tik juos turėdami sukčiai gali prisijungti prie jūsų paskyrų ir jūsų vardu atlikti jiems reikiamas operacijas, taip jus tiesiog apvogdami.
- Nesidalinkite savo PIN kodais su kitais
- Netvirtinkite atsitiktinių užklausų
- Nuolat atnaujinkite savo programinę įrangą
Jei norite pervesti pinigus šeimos nariams, sutvarkyti įmonės sąskaitas faktūras ir kt., patys pradėkite tokius veiksmus savo įrenginyje. Įsitikinkite, kad patvirtinimo kodas, rodomas kartu su operacijos veiksmais, sutampa su PIN užklausa, ir kad veiksmų aprašymas atitinka atliekamą veiklą. Prieš suvesdami PIN kodus atidžiai perskaitykite ekrane matomą pranešimą apie tai, kokį veiksmą atliekate, įsitikinkite, ar vykdomas mokėjimo pavedimas atliekamas norimam asmeniui / į tinkamą sąskaitą, ar pasirašote dokumentą, kurio pasirašymą inicijavote.
Susisiekite su mumis sukčiavimo atveju:
Siųskite e. laišką
Jei situacija nėra skubi ir informaciją galima perduoti e. paštu, siųskite mums e. laišką adresu info@seb.lt
Pavyzdžiui:
- jei gavote duomenų viliojimo e. laišką, bet nesidalijote jokia asmenine informacija
- sulaukėte skambučio, kuriuo skambinantysis siūlė galimybę investuoti
- jums paskambino banko darbuotojas ir / arba policijos pareigūnas prisistatęs asmuo, ir / arba „Google“ darbuotojas arba paslaugų teikėjo atstovas ir pranešė apie neįprastas operacijas jūsų sąskaitoje
Skambinkite klientų aptarnavimo skyriui
+370 5 268 2800 privatiems klientams
(I–V 8.00–20.00)
+370 5 268 2822 verslo klientams
(I–V 8.00–17.00)
Skambinkite visą parą, jei situacija yra skubi, t. y. jei sukčiams pateikėte savo asmeninę informaciją (kodus), sukčiai prisijungė prie jūsų interneto banko, buvo atlikti pervedimai ir (arba) kortelių operacijos, atsisiuntėte sukčių rekomenduotą programą ir pan.
Susisiekite su virtualiu konsultantu
Jei turite bendro pobūdžio klausimų, kreipkitės į mūsų virtualų konsultantą. Pokalbio lange parašykite savo klausimą arba raktinį žodį ir robotas pateiks jums pagrindinius nurodymus, kaip elgtis
Svarbu žinoti telefoninio sukčiavimo atveju
- Banko darbuotojai, skambindami klientams, niekada neprašo jų veikti greitai, nurodyti banko sąskaitos ar kortelės numerį, interneto banko, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodus ar atsisiųsti programinės įrangos
- Banko darbuotojai niekada nesusisiekia su klientais per žinučių siuntimo programas, tokias kaip „WhatsApp“, „Viber“ ir pan.
- Banko darbuotojai visada puikiai kalba lietuviškai ir žino visą kliento vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis
- Jei klientas skambina į banką, jis yra identifikuojamas naudojant asmens tapatybės nustatymo priemones
- Esant būtinybei banko darbuotojas gali užblokuoti jūsų kortelę. Jums nereikės įvesti PIN kodo. Prireikus, jūs taip pat galite užblokuoti savo banko kortelę interneto banke ar mobiliojoje programėlėje
Pirkdami internetu atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus
- Atkreipkite dėmesį į kainas. Suklastotos e. parduotuvės dažnai taiko dideles nuolaidas ir teikia „išskirtinius“ pasiūlymus
- Norėdami įsitikinti, kad e. parduotuvė yra patikima, ieškokite kitų pirkėjų atsiliepimų. Naudokitės įvairiais šaltiniais
- Atminkite, kad kai kurios e. parduotuvės gali atrodyti kaip patikimų bendrovių e. parduotuvės
- Pirkdami internetu atkreipkite dėmesį į e. parduotuvių techninius duomenis: nuorodoje neturėtų būti klaidų ar įtartinų ženklų ir simbolių
- Įsitikinkite, kad nuoroda prasideda junginiu „https:“. Tai įrodo, kad jūsų duomenys bus saugūs
- Patikrinkite, ar e. parduotuvės svetainėje yra nurodyti pardavėjo kontaktiniai duomenys, kad, prireikus, būtų galima tiesiogiai su juo susisiekti
Kaip užkirsti kelią sukčiavimui?
Kiekvienas galime tapti sukčiavimo auka – tereikia, kad sukčius atsidurtų tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Štai keletas patarimų, kaip netapti sukčių auka:
- Skeptiškai vertinkite ir skirkite laiko pasiūlymų, e. laiškų ir interneto svetainių analizei
- Visada patikrinkite asmenų ir bendrovių duomenis internete ir neatsakinėkite į sukčių žinutes. Venkite bendrauti su nepažįstamais žmonėmis
- Neimkite paskolos investavimo tikslais
- Naudokitės kelių faktorių nustatymu ir apsaugokite savo įrenginius nuo kenkėjiškų programų
- Nenaudokite tokio paties slaptažodžio skirtingose vietose. Keiskite slaptažodžius bent kartą per metus ir nenaudokite lengvai atspėjamų slaptažodžių
- Nesidalykite asmeniniam naudojimui skirta informacija („Smart-ID“ kodais, „Mobile-ID“ kodais, vartotojo vardais, slaptažodžiais ir t. t.)
Ką daryti, jei tapote sukčių auka?
Jei tapote sukčių auka (pasidalijote savo interneto banko duomenimis, atsisiuntėte kenkėjišką programą arba kas nors kitas naudojasi jūsų interneto banku pavedimams atlikti), kuo greičiau susisiekite su savo banku.
Kodėl turėtumėte kuo greičiau pranešti bankui?
- mes užkirsime kelią tolesniam piktnaudžiavimui jūsų einamąja sąskaita
- galime atšaukti arba užginčyti pervedimą ar operaciją kortele
- užregistruosime incidentą ir, jei reikia, stebėsime tolesnę jūsų sąskaitos veiklą
Svarbu: jei patys pervedėte pinigus sukčiui ar atskleidėte jam savo duomenis, susijusius su banko sąskaita, bankas jūsų prarastų pinigų negalės grąžinti – jie jau sukčiaus sąskaitoje.
Kokią informaciją reikia pateikti bankui?
- Trumpai apibūdinkite, kas ir kada įvyko
- Peržiūrėkite savo sąskaitos išrašą ir praneškite apie visas operacijas, kurias atlikote ne jūs
- Kokią asmeninę informaciją atskleidėte? (vartotojo vardai, interneto banko duomenys, atpažinimo įrenginių kodai, informacija apie dokumentus ir pan.)
- Ar sukčiams paprašius atsisiuntėte kokias nors programas į savo įrenginį? Jei taip, kokias?
