Kasmetinė SEB ambasadorių programa moksleiviams pritraukia vis daugiau dalyvių. O kokie yra jų įspūdžiai? Kviečiame susipažinti su programos dalyviais ir iš pirmų lūpų sužinoti, kaip jiems sekasi.
Neva Emilija Stroganovaitė
Biudžeto planavimas, jo sekimas, taip pat taupymas, paaugliams yra pakankamai sudėtingos temos. Ypač tiems paaugliams, kurie nėra susidūrę su mokesčiais, savarankišku pragyvenimu ar taupymu norimam daiktui nusipirkti.
Aš, Neva, nuo pat vaikystės stengiuosi taupyti, skaičiuoti pinigus ir siekti savo tikslų, kurie dažniausiai apima norimus daiktus ir taupymą jiems. Vaikystėje mėgau pirkti žaislus, šokoladus ar mobilaus telefono dėkliukus. Kasmet norai tapdavo vis brangesni, tad ir taupymo laikotarpis ilgėdavo, o ir atsidedamų pinigų krepšelis augo.
Džiaugiuosi, kad noras taupyti ir taupymo įgūdžiai niekur nedingo.
Į užklasines veiklas važiuodama viešuoju transportu tėvų duotus kišenpinigus ant jo paskirstydavau į dvi dalis – būtinąsias išlaidas ir taupymui atidedamus pinigus. Skaičiuodavau, kiek pinigų kiekvieną savaitę išleisiu transportui, ir jų man liks. Taupymui skirtus pinigus iškart atsidėdavau į taupyklę.
Pati šiuo metu taikau 50-30-20 taisyklę (50 proc. – būtinosios išlaidos, 30 proc. – taupymas, 20 proc. – pramogos). Ji man padeda „palaikyti tvarką“ savo biudžete. Tų 50 proc. dažniausiai neišleidžiu, tad likutį skiriu taupymui – tai man leidžia greičiau susitaupyti norimam daiktui (drabužiui, bilietui į koncertą ar naujam mobiliajam).
Pradėjusi dalyvauti SEB banko ambasadorių programoje moksleiviams geriau susipažinau su biudžeto planavimu, 50-30-20 taisykle, sužinojau apie ultra greitąją madą, kaip apsiperkant nepasiduoti emocijoms. Pati ėmiau svarstyti, kiek nereikalingų daiktų turiu, kiek būčiau sutaupiusi jei nebūčiau pirkusi ir kaip galėčiau tuos nereikalingus daiktus perparduoti ar paversti reikalingais.
Taip pat man labai patiko žiniomis dalintis su savo mokyklos klasės mokiniais. Esu dėkinga, kad turiu galimybę išbandyti save kaip lektorę, susidoroti su scenos baime. Pirmoji paskaita buvo kupina jaudulio ir pamirštos informacijos, tačiau po jos supratau kad tai yra normalu – juk tokį dalyką dariau pirmą kartą. Antroji paskaita, žinoma, sekėsi geriau, o trečiojoje jau jaučiausi visiškai patogiai.
Tad džiaugiuosi prisijungusi prie šios programos ir įgavusi neįkainojamos patirties. Laukiu kitų temų, kad galėčiau jas pristatyti savo mokyklos mokiniams.
Daugiau apie SEB ambasadorių programą moksleiviams skaitykite čia.
