Jei į maisto prekių parduotuvę ateiname alkani, neretai perkame produktus neapgalvoję. Tuomet atrodo, kad norime visko, todėl išleidžiame kur kas daugiau pinigų ir nusiperkame ne pačių būtiniausių produktų. Kodėl verta iš anksto planuoti, ką valgysime, pasakoja maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ kūrėja Kristina Pišniukaitė.
Nereikia suplanuoti visos dienos meniu
Maisto tinklaraštininkė pasakoja, kad vieną dieną jai tiesiog nusibodo galvoti, ką šiandien pasigaminti, ir ilgai blaškytis parduotuvėje – taip ji nusprendė pradėti planuoti. „Tą pradėjau daryti prieš maždaug penkerius metus. Nuo to laiko nebuvo savaitės, kad neplanuočiau, ką valgysiu ateinančias dienas“, – patirtimi dalijasi K. Pišniukaitė.
Kaip sako pašnekovė, nereikėtų išsigąsti, kad visą laiką praleisite virtuvėje gamindami ar sekmadienį ilgai ir nuobodžiai galvosite apie konkrečius patiekalus, kuriuos gaminsite kasdien.
„Nereikia suplanuoti septynių pusryčių, septynių pietų ir septynių vakarienių. Aš pati neplanuoju konkrečių pusryčių, bet visada apgalvoju, kokie jie galėtų būti ir ar turėčiau jiems produktų. Tarkime, vieną savaitę nusiperku avižų, kitą savaitę – produktų sumuštiniams. Bet visada sugalvoju keturias ar penkias vakarienes ir gaminu dvigubą kiekį, kad kitą dieną tą maistą būtų galima neštis ir pietų dėžutėje“, – sako moteris.
Ji priduria, kad labai pravartu pasigaminti ir savaitės paruoštukus – sveikus batonėlius, kad naudingas ir geras užkandis visada būtų rankinėje ir praalkus nereikėtų eiti į parduotuvę.
Savaitei gali užtekti ir 6 eurų
Kristina Pišniukaitė pastebėjo, kad maistas sudaro itin didelę biudžeto dalį tada, kai pradėjo jį planuoti. Pasak jos, taip ji išleidžia dvigubai, o kartais net trigubai mažiau pinigų. Norintiems pradėti planuoti pirmiausia reikėtų susidaryti sąrašą.
„Aš esu viena iš tų žmonių parduotuvėje, vaikštančių su sąrašu rankoje. Kai jį sudarai, apgalvoji viską: kokio maisto reikia, skanumynų ir buitinių prekių, tad parduotuvėje nesiblaškai“, – šypsosi ji.
Kaip sako tinklaraštininkė, laikantis sąrašo yra mažesnė tikimybė, kad žmogus žvalgysis į akcijas, kurių metu žmonės dažnai prisiperka kur kas daugiau prekių, negu jiems iš tiesų reikia. „Dažnai pamatome akcijas ir sakome: „Šito reikia daugiau paimti, šito taip pat“. Turėdami sąrašą suprasime, kad mums iš tiesų to nereikia“, – priduria ji.
Paklausta, kiek pinigų maistui išleidžia per savaitę, pašnekovė atskleidžia, kad suma priklauso nuo savaitės ir sezono.
„Esu maisto tinklaraštininkė, todėl man nuolat reikia kažkokių žolelių ar panašių produktų, taigi mano maisto krepšelis gali būti šiek tiek brangesnis negu įprastai. Tačiau net maitindamasi sveikai ir subalansuotai, pirkdama ir brangesnius produktus, aš dviem žmonėms savaitei neišleidžiu daugiau kaip 40 eurų. Čia kalbame apie visus pusryčius, pietus ir vakarienes“, – apie planavimo naudą pasakoja K. Pišniukaitė.
Ji priduria, kad yra buvę ir kurioziškų savaičių, kai nuėjusi į parduotuvę ji savaitei dviem žmonėms maisto nusipirko vos už 6 eurus. „Žinoma, tada tėvai buvo įdėję daug daržovių, vaisių ir panašiai. Tačiau visada svarbu peržvelgti savo šaldytuvą, spinteles ir neužlaikyti produktų. Taip pat reikėtų nepirkti tokių pat naujų, kad vėliau netektų išmesti“, – patarimais dalijasi moteris.
Į restoraną – be sąžinės graužaties
Maisto tinklaraštininkė atskleidžia, kad mylimiausia idėja pietų dėžutei yra vadinamieji Budos indeliai (angl. Buddha Bowls) – jos teigimu, tai yra labai universali idėja, kuri dar ir nebaisi piniginei. „Dubenėlį galima sukurti iš to, ką turi spintelėje, ką mėgsti, pavyzdžiui, iš sezoninių daržovių, gautų iš tėvų, ar ką nusiperki savaitei parduotuvėje“, – sako ji pridurdama, kad Budos dubenėliai susideda iš įvairių kruopų – ryžių, bolivinių balandų ar kitų. Be kruopų reikėtų pridėti ir baltymų: vištienos, jautienos, krevečių, lašišos, pupelių ar tofu. Paskui tereikia priderinti patinkančių daržovių, jei norisi – ir padažą.
Kalbėdama apie tokios pietų dėžutės kainą, tinklaraštininkė atskleidžia, kad ji skiriasi, nes priklauso nuo ingredientų: „Galima sudaryti visiškai pigią dėžutę, kurią sudarytų ryžiai ir pigesnė mėsa, pavyzdžiui, vištiena. Tačiau yra ir brangesnių variantų: bolivinė balanda, krevetės, brangesnės daržovės. Taip keičiant produktus galima pasidaryti įvairių dėžutės variantų, kurie jums nepabos.“
Ji sako, kad dėžutės kaina kinta nuo 1 iki 3 eurų, kai restorane galime sumokėti nuo 5 iki 7 eurų. „O jeigu valgyti einame su pora, viskas dvigubinasi. Paskaičiavę, kiek išleistume restorane per savaitę ar mėnesį, pamatytumėme, kad susidaro tikrai nemaža suma“, – teigia tinklaraštininkė.
Moteris ragina nebijoti maisto gaminti namie: tai tikrai nereiškia, kad užsidarote namie ar biure ir visada valgote vienas. „Tai kaip tik reiškia, kad be jokios sąžinės graužaties galite sau leisti nueiti į restoraną su draugais ar bendradarbiais. Tačiau tą galima daryti protingai apgalvojant“, – šypsodamasi sako Kristina Pišniukaitė.
