Iš akcijų rinkos nesitraukia meškos
ECB kovą rengiasi padidinti palūkanas 50 bazinių punktų. Tai vakar „The Economic Times“ duotame interviu pareiškė ECB vadovė Ch. Lagarde. Tokiu atveju palūkanų normų intervalas būtų padidintas iki 3,0-3,50 procento. Ch. Lagarde taip pat pažymėjo, kad bus siekiama infliaciją ne tik sumažinti iki 2 proc., bet ir užtikrinti, kad kainų augimas stabilizuotųsi ties šiuo lygiu. Penktadienį krito dauguma pagrindinių pasaulio akcijų indeksų. Europos „Stoxx Europe 500“ vertė sumažėjo 1,04 proc., JAV „S&P 500“ 1.05 procento. Abiem indeksams tai buvo blogiausia savaitė nuo metų pradžios (atitinkamai -1,42 ir -2,67 procento). Dauguma JAV ekonominių duomenų toliau viršija lūkesčius. Sausį šalyje parduota 670 tūkst. naujų namų – 50 tūkst. daugiau, negu prognozuota. Vartojimo išlaidos išaugo 1,8 proc. („Bloomberg“ prognozių mediana – 1,4 procento). JAV dolerio kursas euro atžvilgiu kilo penktą prekybos sesiją iš eilės (0,45 proc., iki 1,055 dolerio už eurą). Didžiųjų keturių puslaidininkius gaminančių šalių (JAV, Pietų Korėjos, Japonijos ir Taivano) atstovai susitiko aptarti priemonių, kaip užtikrinti stabilų tiekimą. Ketinama sukurti išankstinio įspėjimo sistemą, kad būtų užkirstas kelias tiekimo grandinės sutrikimams. „Freightos“ pranešė, kad nepaisant nukritusių transportavimo jūra kaštų, konteinerių gabenimas iš Europos į JAV rytinę pakrantę vis dar yra daugiau, negu du kartus brangesnis, palyginti su 2019 m. pabaiga. Be to, nemažai kompanijų gabena savo produkciją pagal anksčiau pasirašytus ilgalaikius kontraktus, kuriuose numatytos gerokai aukštesnės kainos, todėl staigaus infliacinio spaudimo sumažėjimo tikėtis nereikėtų. Azijos šalių biržose šįryt 8.45 val. Lietuvos laiku Honkongo „Hang Seng“ buvo nukritęs 0,70 proc., Pietų Korėjos KOSPI 0,87 proc., Indijos „BSE 30“ 0,54 procento.
Baltijos šalių biržose – išsekusi prekyba. Nedirbant Talino biržai, penktadienį 100 tūkst. eurų prekybos apyvartą pasiekė tik Šiaulių bankas (-0,27 proc.) ir „Ignitis grupė“ (+0,20 proc.), kiek didesniais kainos pokyčiais išsiskyrė „Klaipėdos nafta“ (-1,12 proc.) ir „Vilkyškių pieninė“ (+1,56 procento). Jau pasibaigus prekybai, „Grigeo“ pranešė, kad 2022 m. grupės pajamos išaugo 24,5 proc. (iki 203,2 mln. eurų), bet ikimokestinis pelnas nukrito nuo 13,6 iki 11,7 mln. eurų. „Klaipėdos naftos“ pajamos per metus išaugo nuo 61,8 iki 77,8 mln. eurų, grynasis nuostolis sumažėjo nuo 64,0 iki 5,5 mln. eurų.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
