Investuotojų dėmesio centre – FED, ECB ir Anglijos banko posėdžiai
Jungtinėje Karalystėje rekordiškai pabrango elektra. Metinis gamintojų kainų indeksas siekė 7,4 proc., atmetus maisto ir energetikos elementus 6,2 proc. (spalį atitinkamai 8,0 ir 6,7 proc., „Bloomberg“ prognozių mediana 7,2 ir 5,9 procento). Penktadienį Europos bendrovių akcijų „Stoxx Europe 600“ indeksas pakilo pirmą kartą po penkias prekybos sesijas trukusio išpardavimo (+0,84 proc.), JAV vėl vyravo išpardavimo nuotaikos („S&P 500“ -0,74 proc., „Dow Jones“ -0,90 procento). Jungtinėje Turkijos ir Rusijos prezidentai aptarė galimybes išplėsti susitarimą dėl grudų gabenimo koridoriaus Juodojoje jūroje. R. T. Erdoganas pareiškė, kad į susitarimą galima būtų įtraukti ir kitas žaliavas bei maisto produktus. JAV iždo sekretorė J. Yellen pareiškė, kad parama Ukrainai bus teikiama „tiek, kiek reikia“. Trečiadienį vyks FED posėdis, mažai abejojama, kad palūkanų normų intervalas bus padidintas 50 bazinių punktų (iki 4,25-4,50 procento). Rinkos dalyviai su nekantrumu laukia J. Powell'o pasisakymo ir gairių dėl tolesnės pinigų politikos. Rinkos ir FED nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Centrinio banko atstovai ne kartą yra užsiminę, kad nespės mažinti palūkanų, tuo tarpu rinkos dalyviai (sprendžiant iš ateities sandorių) gana staigaus pinigų politikos atlaisvinimo tikisi jau 2023 metais. Ketvirtadienį gruodžio mėn. sprendimus paskelbs ECB ir Anglijos bankas. Tikimasi, kad palūkanų normos, kaip ir JAV, bus padidintos 50 bazinių punktų (euro zonoje iki 2-2,75 proc., Jungtinėje karalystėje iki 3,50 procento). Paskutinė „Bloomberg“ atlikta investicinių fondų valdytojų apklausa rodo, kad 70 proc. jų tikisi akcijų kainų kilimo, 60 proc. rekomenduoja pirkti Kinijos bendrovių akcijas. Tiesa, daugumos apklaustųjų manymu, 2023 m. pradžia nebus sklandi, ir reikia būti pasiruošus dideliems akcijų kainų svyravimams. Jungtinėje Karalystėje kitos paros elektros energijos kaina pasiekė rekordinę 674,78 svaro sterlingų už magavatvalandę. Vienu prekybos sesijos metu megavatvalandės kaina siekė 2585,80 svaro. Kainos šoktelėjo dėl dviejų priežasčių – atšalus orams išaugusios paklausos ir silpno vėjo, dėl ko sumažėjo vėjo elektrinių gamyba. Šalyje vykstant streikams dėl viešojo sektoriaus darbo užmokesčio, R. Sunak'o vyriausybė planuoja streikuojančius darbuotojus oro ir jūsų uostuose pakeisti kariškiais.
Prekybos aktyvumas Baltijos šalių biržose baigiantis savaitei smuktelėjo. Bendra trijų biržų apyvarta siekė 1,6 mln. eurų, tai buvo jau devinta prekybos sesija iš eilės, kuomet fiksuotas teigiamas OMXB indekso pokytis (+0,25 procento). Kiek didesniais kainos pokyčiais išsiskyrė statybų bendrovės („Merko Ehitus“ +1,76 proc., iki 13,90 euro už akciją, „Nordecon“ -3,05 proc., iki 0,668 euro už akciją ) ir „Harju Elekter“ (-1,09 proc., iki 5,43 euro už akciją). „Coop Pank“ šįryt pranešė, kad lapkritį gauta 2,2 mln. eurų grynojo pelno, o sausį-lapkritį uždirbta 18,4 mln. eurų grynojo pelno – 48 proc. daugiau, negu atitinkamą 2021 m. laikotarpį.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
