JAV – didžiausias banko bankrotas nuo „Lehman Brothers“ laikų
Rinkos dalyviai baiminasi užkrato finansų rinkoje po to, kai JAV per 48 valandas žlugo „Silicon Valley Bank“. Trečiadienį bankas netikėtai paskelbė apie poreikį pritraukti 2,25 mlrd. JAV dolerių papildomo kapitalo, dėl ko prasidėjo paniškas indėlių atsiėmimas. Iki kitos dienos pabaigos klientai (daugiausiai rizikos kapitalo firmos) paskubomis atsiėmė 48 mlrd. JAV dolerių indėlių, dėl ko penktadienį reguliuojančios institucijos perėmė banko kontrolę. Nors „Silicon Valley Bank“ JAV standartais nėra labai didelis bankas, tai antras didžiausias banko žlugimas nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės laikų. Be to, Kalifornijoje veikęs bankas vaidino svarbų vaidmenį technologijų sektoriaus startuolių finansavimo rinkoje. Federalinės indėlių draudimo korporacijos draudimas dengia indėlius iki 250 tūkst. JAV dolerių, bet šįryt paskelbta, kad prieiga prie indėlių bus užtikrinta visiems „Silicon Valley Bank“ klientams. JAV Iždo sekretorė J. Yellen patikino, kad šalies bankinė sistema yra stabili ir gerai kapitalizuota. Penktadienį pasirodžiusi JAV darbo rinkos ataskaita rodo, kad vasarį šalyje sukurta 311 tūkst. darbo vietų – 86 tūkst. daugiau, negu prognozuota. Nedarbo lygis padidėjo nuo 3,4 iki 3,6 proc., darbo užmokestis augo 4,6 proc. metinius tempu (prognozuotas 4,7 proc. augimas). „S&P 500“ indeksas nukrito 1,45 proc., o visa savaitė (-4,55 procento) buvo blogiausia nuo 2023 m. pradžios. Kainos nuosmukiais išsiskyrė keleto savo verslo modeliu į „Silicon Valley Bank“ panašių bankų akcijos („Western Alliance Bancorp“ -20,88 proc., „Signature Bank“ -22,87 procento). Saudo Arabijos naftos bendrovė „Saudi Aramco“ paskelbė 2022 m. uždirbusi rekordinį 191 mlrd. JAV dolerių pelną – 46 proc. daugiau, negu 2021 metais. Rytoj bus paskelbti JAV infliacijos rodikliai. Ketvirtadienį posėdžiaus ECB – prognozuojama, kad palūkanų normų intervalas bus padidintas 50 bazinių punktų, iki 3-3,75 procento. Azijos akcijų biržose šįryt 8.30 val. Lietuvos laiku Honkongo „Hang Seng“ buvo pakilęs 2,02 proc., Pietų Korėjos KOSPI 0,67 proc., Japonijos NIKKEI smuktelėjo 1,11 procento. Pasirodžius žinioms apie veiksmus, kurių reguliuojančios institucijos ėmėsi dėl „Silicon Valley Bank“, ateities sandoriai JAV akcijų indeksais rodo kilimą – „S&P 500“ šoktelėjo 1,76 procento.
Baltijos šalių biržose kainos nuosmukiu išsiskyrė Šiaulių bankas – akcijos atpigo 3,08 proc. (iki 0,724 euro už akciją), pasirodžius žiniai apie vyriausybės ketinimą laikinai (2023-2024 metais) apmokestinti grynąsias palūkanų pajamas. Tarp dešimties didžiausią prekybos apyvartą pasiekusių bendrovių, devynių akcijos pigo, OMXB indekso vertė sumažėjo lygiai 1 procentu. „Enefit Green“ (-0,45 proc.) pagamintos elektros energijos kiekis vasarį, palyginti su 2022 m. vasariu, sumažėjo 12,4 proc. (iki 119,9 gigavatvalandžių). „Vilkyškių pieninė“ (+0,41 proc.) paskelbė, kad vasarį pardavimų pajamos padidėjo 3,2 proc. – iki 16,6 mln. eurų.
„Biržos laikmačio“ prenumerata
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
