Mažėjanti infliacija nepadėjo technologijų akcijoms
Geros žinios FED. Birželis buvo pirmasis defliacijos mėnesis nuo pat 2020 m. pavasario. Rinkos tikėjosi tolesnio pastovaus mėnesinio kainų augimo (0,1 proc.), tačiau rezultatas siekė -0,1 procento. Metinė infliacija sulėtėjo nuo 3,3 proc. gegužę iki 3 procentų (rinkų lūkesčiai 3,1 proc.). Tai turėtų būti geros naujienos FED ir jo vadovui J. Powell, kuriems tai atrištų rankas mažinti palūkanas jau rugsėjo mėnesį. Per vakar ženkliai išaugo palūkanų mažinimo lūkesčiai: dabar rinkos beveik 100 proc. tikisi 0,25 proc. mažinimo rugsėjį, o per šiuos metus tarp 2 ir 3 mažinimų. Obligacijų kainos taip pat išaugo – 2 ir 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas krito atitinkamai per 12 ir 8 bazinių punktų. Visgi akcijų rinkos reagavo nevienareikšmiškai – NASDAQ indekso vertė krito per 2 proc., S&P 500 smuko 0,9 proc., tačiau mažos kapitalizacijos akcijų indeksas šoko net 3,6 proc. aukštyn. Dar neaišku, ar tai yra mažesnių tikėtinų palūkanų inicijuota sektorių rotacijos pradžia ar tik pelno fiksavimas nuo per daug išaugusių JAV technologijų akcijų.
Žaliavų kainų infliacija paskutinę savaitę atslūgo. Geležies rūdos kainos smuko per beveik 4 procentus, o bendras „Bloomberg“ parengtas Industrinių metalų indeksas smuko per 3 procentus. Nepaisant uragano JAV ir sutrikdytų energijos grandinių, naftos kainos liko stabilios, o dujų kainos krito per 6 proc. Europoje. Mažesnė tikėtina paklausa iš Kinijos buvo vienas svarbiausių veiksnių lėmusių kritusią paklausą industriniams metalams ir energetikos žaliavoms.
