Rugsėjis akcijoms buvo dosnesnis, nei tikėtasi
Akcijų rinkose tęsiasi euforija. Rinkos susikalibravo – didelis 0,5 proc. punkto JAV palūkanų mažinimas turėtų padėti ekonomikai. S&P 500 indeksas augo 8 iš paskutinių 9 prekybos sesijų, o vakar didėjo net 1,7 proc. ir pasiekė naują visų laikų didžiausią reikšmę. Europos akcijos vakar taip pat neatsiliko, STOXX 600 ir STOXX 50 indeksai didėjo atitinkamai 1,4 ir 2,2 procento. Penktadienį centrinių bankų susirinkimų savaitę užbaigė Japonija. Palūkanų normos šalyje buvo išlaikytos nepakeistos, taip pat Japonijos centrinis bankas įspėjo, jog kol kas neskuba didinti palūkanų ir atidžiai stebi finansų rinkų situaciją po to kai liepą didintos palūkanos ir „vanagiška“ banko pozicija išgąsdino investuotojus. Taip pat šiandien publikuoti infliacijos duomenys rodo, jog infliacija šalyje auga ketvirtą mėnesį iš eilės ir pasiekė 3 procentus. Azijos rinkose taip pat laikosi optimistinės nuotaikos, neskaitant Kinijos CSI 300 indekso (-0,6 proc.) visi didieji indeksai kilo. Kol kas įprastai akcijoms prastas rugsėjis šiais metais yra ganėtinai geras.
Anglijos centrinis bankas įspėjo investuotojus, kad neskubės švelninti monetarinės politikos. Palūkanų normos buvo nepakeistos sprendimu 8-1, rugpjūtį palūkanos buvo sumažintos minimalia 1 balso persvara. Dabar palūkanų norma siekia 5 procentus. Rinkos ir ekonomistai tikėjosi mažinimo pauzės, tačiau laukiama pratęsimo lapkritį su 0,25 proc. punkto palūkanų kirčiu. Rugpjūtį vartotojų kainų augimas liko stabilus ties 2,2 proc., tačiau pirmą kartą per ilgą laiką išaugusi bazinė infliacija kelia šiek tiek nerimo, jog kainų spaudimas šalyje išlieka aukštame lygyje. Griežta centrinio banko laikysena stiprina svarą, tarp G10 valiutų jis tapo labiausiai augusia valiuta šiais metais. EUR/GBP kursas grįžo iki 2022 metų lygio. Rinkos tikisi, jog Anglijos bankas laikys palūkanas aukščiausiame lygyje iš didžiųjų bankų.
Norvegijos bankas išlieka vienintelis didelis Vakarų šalių centrinis bankas nemažinęs palūkanų normų šiais metais. Bankas išlaikė palūkanų normas ties 4,5 procento, nepaisant greičiau nei tikėtasi lėtėjančios infliacijos ir menko ekonomikos augimo žemyninėje Norvegijoje. Vis dėlto centrinis bankas išlieka „vanagiškas“, o jo prognozės rodo, kad palūkanų mažinimas galėtų prasidėti tik kitais metais. Rinkos turėjo daug vilčių, jog bankas gali imtis mažinimo dar šiais metais, tačiau po griežto pranešimo tokie šansai nukrito iki 50 procentų. Norvegijos krona šiais metais buvo viena silpniausių valiutų šiais metais. Centrinis bankas nemažą dalį silpnumo sieja su pokyčiais tarptautinėse finansų rinkose ir ženkliai kritusioms naftos kainoms. Norvegijos bankas aiškiai tikėjosi stipresnės kronos – kaimyniniai centriniai bankai jau mažino palūkanas, tačiau Norvegijos krona toliau yra „nuvertinta“. Po banko sprendimo EUR/NOK kursas nukrito 0,7 proc. iki 11,7. Nors tikimės, kad krona palaipsniui stiprės, pasaulinis rinkų kintamumas ir naftos kainos trumpuoju laikotarpiu ir toliau turės įtakos valiutos kursui.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
