Vokietijos 500 mlrd. fondo planas stiprina eurą, Kinija nustatė 5 proc. BVP augimo tikslą
Vokietija inicijuos konstitucijos pakeitimus tam, kad išlaidoms gynybai ir saugumui nebūtų taikomi fiskaliniai ribojimai. Didžiausia euro zonos ekonomika įkurs 500 mlrd. infrastruktūros fondą, orientuotą į transportą, energetiką, būstą. Investuotojai iškart įvertino galimą tokio paketo įtaką ne tik Vokietijos, bet ir euro zonos ekonomikai – euras JAV dolerio atžvilgiu reikšmingai sustiprėjo ir šiuo metu EUR/USD kursas svyruoja ties 1,0629 JAV dolerio už eurą riba. Tuo tarpu didesnės išlaidos turi neigiamos įtakos ilgesnės trukmės Vokietijos skolos vertybinių popierių kainoms. 10 metų trukmės obligacijos pinga, jų pajamingumas didėja iki maždaug 2,60 procento. Apibendrinant, Vokietijos naujo fondo planai kartu su Europos Sąjungos 150 mlrd. siekiančiomis paskolomis ir planuojamu mechanizmu ,,aktyvuoti“ 650 mlrd. eurų (per artimiausius 4 metus) gynybai rodo aktyviai veikiančią Europą.
Kinija, kaip ir tikėtasi, šiems metams nustatė 5 proc. BVP augimo tikslą. Tokia ambicija automatiškai pakurstė lūkesčius dėl Kinijos ekonomikos skatinimo priemonių. Taip pat sprendimų priėmėjai, kovodami su defliacija, padidino biudžeto deficitą iki aukščiausio lygio per 30 metų. Infliacijos tikslinė riba – 2 procentai. Nuotaikos Azijoje pozityvios – Honkongo HANG SENG indekso reikšmė kyla 2,25 procento.
Pateikiama informacija negali būti interpretuojama kaip asmeninė rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti ar parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. AB SEB bankas šį dokumentą parengė remdamasis informacija, gauta iš, banko nuomone, patikimų, tačiau jo paties nepatikrintų šaltinių. AB SEB bankas neatsako už šios informacijos tikslumą ar išsamumą. Dokumentas negali būti kopijuojamas, dauginamas, perspausdinamas, ar kitaip atgaminamas be SEB banko sutikimo. Leidinys parengtas pagal Bloomberg, BNS, Verslo žinios, NASDAQ OMX informaciją.
