Žemės ūkio sektoriaus 2022 metų rezultatai buvo geresni, negu tikėtasi, – pasikeitusias sąlygas ir kilusias išteklių kainas atpirko padidėjusios grūdų kainos ir išradingi ūkininkų sprendimai. Nors pernai derlius buvo vidutinis, bet, pavyzdžiui, grūdų kainos buvo didelės, ir tai tam tikra prasme kompensavo smarkiai brangstančias trąšas. Galima teigti, kad ūkininkai yra lankstūs, geba prisitaikyti ne tik prie greitai kintančių oro, bet ir geopolitinių sąlygų ir pasiekia gerų rezultatų. Todėl ir šiemet, kai vis dar daug iššūkių (kainų žirklės, klausimai dėl investicijų ir paramos), galima tikėtis, kad vėl galėsime didžiuotis savo šalies ūkininkais.
Pernai per javapjūtę grūdų supirkimo kainos buvo ypač padidėjusios, kaip ir energijos išteklių. Ūkininkai, kurie pasinaudojo šia situacija, pasiekė ypač gerų finansinių rezultatų. Pavyzdžiui, pernai javapjūtės metu kviečių supirkimo kaina viršijo 400 Eur/t, o šį pavasarį nukrito iki 240 Eur/t.
Deja, kai kas rudenį grūdų nepardavė, nes tikėjosi tolesnio kainų augimo. Dabar jau aišku, kad tokios viltys nepasiteisino. Daugelis ūkininkų ne tik grūdų aukščiausiomis kainomis nepardavė ir tebelaiko juos savo sandėliuose, bet ir rudenį ypač brangių trąšų prisipirko. Šiandien geriausiai jaučiasi tie ūkininkai, kurie suvaldė riziką ir nepapuolė į kainų žirkles.
Sumanūs ūkininkai įvairiai sprendžia ir problemas, kurias kelia pabrangusios trąšos. Kai kurie jų, laikydamiesi Europos žaliojo kurso, planuoja ar jau naudoja biologines trąšas ir įvairius priedus, kurie padeda mažinti mineralinių trąšų naudojimą ir ūkininkauti ekologiškiau. Tačiau reikėtų skaičiais pagrįsti, kurie sprendimai pasiteisina.
Ūkininkui – individualūs finansavimo pasiūlymai
Bankas skatina savo klientus investuoti į žemės ūkio skaitmenizavimą, modernias technologijas, pavyzdžiui, laukų stebėjimą dronais ir tikslų trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimą tik ten ir tik tiek, kiek to būtinai reikia, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. Kai trąšos ir cheminės priemonės naudojamos tikslingai, dirvožemiui yra gerokai naudingiau, saugomas humusinis sluoksnis, jis nealinamas. Žemės ūkyje nėra vieno visiems tinkamo sprendimo, todėl kiekvienam ūkininkui siūlomi individualūs sprendimai. Tik bendradarbiaujant pasiekiami geri rezultatai.
Pastaruoju metu kainų kalnelių neišvengė ir pieno gamintojai. Su pieno kainų iššūkiais geriausiai susidorojo stambūs ir modernūs pieno ūkiai, kurie buvo investavę į naujausias technologijas ir galėjo dirbti maksimaliai efektyviai. Savo maržą galėjo išlaikyti ir galutinio produkto gamintojai, pavyzdžiui, ne priduodantys pieną, o iš jo gaminantys pelėsinius sūrius. Jų įžvalgos – investuoti į galutinio produkto gamybos įrangą – taip pat atsipirko ir padėjo gana neblogai išgyventi. Pastebimas atotrūkis tarp pieno ūkių, kurie turi per 500 karvių, ir gerokai mažesnių ūkių, kurie, deja, sukasi užburtame rate. Judėti link pažangesnio ūkininkavimo mažiems ūkiams galėtų padėti kooperacija, kaip kad yra kaimyninėje Lenkijoje.
Investicijos ūkių efektyvumą padeda padidinti iki trijų kartų
Ir augalininkystės, ir gyvulininkystės ūkiai sulaukia vienodo banko dėmesio. Rezultatai rodo, kad gavus finansinę pagalbą atliktos ir gerai apgalvotos investicijos ir augalininkystės, ir gyvulininkystės ūkių efektyvumą per keletą metų padidina net du–tris kartus. Galime teigti, kad ūkių modernizavimas yra ne prasidėjęs, o jau gerokai pažengęs. Ir šiandien sulaukiame prasmingų idėjų, kurias padėsime įgyvendinti, pavyzdžiui, didinti galvijų gerovę ir primilžį, subalansuoti veiklą pagal Europos žaliąjį kursą ir tausoti dirvožemį, plėsti biotrąšų ir biodujų gamybą bei naudojimą, pasiekti uždarą gamybos ciklą. Inovacijas labiausia linkę diegti didieji ūkiai, nes tam reikia ir nemažų investicijų, ir didesnio žemės ploto ar galvijų skaičiaus.
Tačiau ir smulkieji ūkiai turi įvairių galimybių modernizuotis, pavyzdžiui, stebima tendencija, kad smulkūs ūkiai kooperuojasi, sujungia veiklas ir diegia keliems ūkiams pritaikytus sprendimus. Taip pasiekiamas ne tik didesnis stabilumas, bet ir lengviau pritraukiamos investicijos veiklai modernizuoti.
Bendras patarimas norintiems gauti visus atsakymus dėl finansavimo – ateiti pasitarti su savo finansų partneriu. Sprendimas visuomet randamas, jei matoma, kad investicija padės pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Pastebima, kad įvairaus dydžio ūkininkai, gavę daugiau informacijos, turi drąsesnių planų dėl bendradarbiavimo su banku ir teikiamo finansavimo. Nemažai partnerių mažus ūkius per bendradarbiavimo metus išaugino iki gana didelių.
Namų darbai ūkininkui
Kad bendradarbiavimas būtų kuo racionalesnis, prieš kreipiantis į finansų partnerį pirmiausia reikia atlikti namų darbus. Pavyzdžiui, jei planuojama pirkti grūdų kombainą, ūkininkas turėtų apskaičiuoti, kokio galingumo kombainas yra racionalus jo dirbamam žemės plotui, kad būtų maksimaliai išnaudojamos jo galimybės ir ūkyje jis dirbtų efektyviausiai, ar uždirbamų lėšų užteks dabartiniams ir naujo lizingo įsipareigojimams dengti, kokie bus pinigų srautai, ar jų pakaks ir paskolai apmokėti, ir kasdieniams ūkio poreikiams užsitikrinti.
Naudojantis banko finansavimu galima nemažai ir sutaupyti. Pavyzdžiui, nemažai ūkininkų naudojasi trąšų tiekėjų prekiniais kreditais. Kadangi palūkanos dabar pakilusios, atidėtas mokėjimo terminas gali gerokai tuštinti sąskaitą. Tam yra puiki alternatyva – susitarti su banku už trąšas mokėti dabar, o ne po sezono. Toks sprendimas palūkanų sąnaudas gali sumažinti bent du–tris kartus.
Pataria, kaip sąnaudas sumažinti 50 000 eurų
Jeigu už trąšas būtų mokama dabar, o ne pasinaudojus trąšų tiekėjo prekiniu kreditu po javapjūtės, ūkiškas ūkininkas vien taip nusprendęs sutaupytų iki 50 000 eurų. Dar viena taisyklė, kuria galima vadovautis, yra nustatyti, kokio dydžio paskolą galite gauti, jei banko paskolos dalis, skiriama atsižvelgiant į vieną hektarą vidutiniškai siekia apie 1 000 eurų.
Pastaruoju metu pakilusios palūkanos, t. y. padidėjusi pinigų kaina, gali iki 10 proc. mažinti ūkininkų vidutinį pelną. Ūkininkams tokį brangimą gana lengva atlaikyti, jis nekelia pastebimos rizikos. Beje, palūkanų draudimas tarp ūkininkų nėra populiarus. Dažniau pasirenkamos pastoviosios palūkanos. Tai padarę ūkininkai susiplanavo finansinius srautus ir dabar gyvena gana gerai.
Pastebima, kad daugėja ūkininkų, kurie ne tik planuoja, bet ir investuoja į žaliąją energetiką – saulės ir vėjo elektrines. Taip išnaudojami nederlingi žemės plotai ar suderinama žemdirbystė su energetika. Renkantis šiuos sprendimus taip pat galimas finansavimas.
Iš esmės viskas gana paprasta – kai sekasi ūkininkui, sekasi ir finansų partneriui. Tai sektorius, kuris visuomet bus reikalingas – juk valgyti nenustosime.
