Laikydamiesi tarptautinių ir vietinių reikalavimų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, savo veikloje įgyvendiname principą „Pažink savo klientą“. Todėl į prašymą pateikti informaciją reikėtų žiūrėti kaip į įprastą procesą, kuris taikomas visų klientų atžvilgiu.
Finansų rinkos dalyviai privalo užtikrinti, kad, naudojantis jų paslaugomis ir sistemomis, nebūtų įvykdyti finansiniai nusikaltimai, tapatybės vagystės, nebūtų pervedamos ar saugomos nusikalstamu būdu įgytos ar nusikalstamai veikai finansuoti skirtos lėšos. Taip pat privaloma laikytis tarptautinių finansinių sankcijų ir užtikrinti, kad jos nebus pažeistos.
Norėdami pasiekti šiuos tikslus, privalome pažinti savo klientus, t. y. suprasti, kuo jie verčiasi, kokių operacijų banko sąskaitoje ir kokio masto galima tikėtis bei koks yra galimas lėšų šaltinis. Turint šią informaciją, lengviau pastebėti ir užkirsti kelią įtartinoms operacijoms sąskaitoje, taip apsaugoti klientų lėšas ir užkirsti kelią galimiems finansiniams nusikaltimams, pinigų plovimui, teroristų finansavimui ar sankcijų reikalavimų nesilaikymui.
Lietuvos banko parengta informacija klientams apie principą „Pažink savo klientą“.
Pagrindiniai teisės aktai, nustatantys reikalavimus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje:
- Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas
- Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas
- Lietuvos banko valdybos 2015-02-12 nutarimu Nr. 03-17 patvirtinti Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktai
- Europos Sąjungos 6-oji pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos direktyva
- Lietuvos banko parengti dažniausiai užduodami klausimai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tema
Surinkti šią informaciją mus įpareigoja tarptautinių ir vietinių teisės aktų reikalavimai, kurie reglamentuoja principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimą. Kliento anketa yra vienas iš būdų, leidžiančių surinkti aktualius klientų duomenis. Ji pildoma prieš pradedant bendradarbiavimą su klientu ir tęsiant jį. Atnaujinimo periodiškumas priklauso nuo įvairių faktorių, tačiau, artėjant anketos atnaujinimo terminui, Jus informuosime apie tai pranešimu interneto banke ir e. laišku.
Norime pabrėžti, kad praktika rinkti informaciją apie savo klientus nėra būdinga tik Lietuvos finansų įstaigoms, tai – pasaulinė tendencija. Aktualios informacijos apie klientą rinkimas padeda pastebėti ir užkirsti kelią įtartinoms operacijoms sąskaitoje bei apsaugoti klientų lėšas.
Taip, anketą pildo ir nepilnamečiai asmenys. Nepilnamečio iki 14 metų atveju anketą užpildo ir pasirašo vienas iš tėvų, įtėvių arba globėjas. 14–18 metų asmuo, turintis vieno iš tėvų ar kitų įstatyminių atstovų sutikimą savarankiškai ir savo nuožiūra disponuoti sąskaitos (-ų) lėšomis, fizinio asmens anketą užpildo ir pasirašo pats.
Reikalavimas rinkti duomenis apie savo klientus, siekiant laikytis principo „Pažink savo klientą“ ir pinigų plovimo, teroristų finansavimo bei sankcijų prevencijos, taikomas visiems finansų rinkos dalyviams, įskaitant ir draudimo bei investicijų valdymo bendroves. Todėl UAB „SEB investicijų valdymas“ ir „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo klientų taip pat prašome pateikti duomenis.
- Fizinio asmens anketą galite atnaujinti prisijungę prie interneto banko (Kitos paslaugos ir nustatymai --> Nustatymai --> Mano kontaktai).
- Juridinio asmens anketą galite atnaujinti prisijungę prie interneto banko (Kitos paslaugos ir nustatymai --> Nustatymai --> Kliento anketa).
- Anketą galite užpildyti banko skyriuje.
Anketą gali atnaujinti pats klientas (juridinio asmens atveju – įmonės vadovas) arba tinkamai įgaliotas asmuo. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Kliento anketą galima užpildyti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
Šios informacijos prašome remdamiesi Bendruoju duomenų teikimo standartu (angl. Common Reporting Standard, CRS) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimu „Dėl tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo ir Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto įgyvendinimo“ – visos finansų institucijos privalo rinkti ir tikrinti informaciją apie kliento arba kliento galutinių naudos gavėjų / kontroliuojančiųjų asmenų rezidavimo valstybę (-es) mokesčių tikslais.
Daugiau informacijos galite rasti https://www.vmi.lt/evmi/crs-teisine-baze ir https://www.vmi.lt/evmi/fatca-teisine-baze
Nuo 2014-07-01 Lietuvoje pradėti taikyti JAV priimto Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (angl. FATCA - Foreign Account Tax Compliance Act) reikalavimai. Dėl šios priežasties visi Lietuvoje veikiantys bankai ir kitos finansų įstaigos privalo rinkti papildomą informaciją apie savo klientus, siekdami nustatyti jų mokesčių mokėjimo šalį. Nustatę klientus, kurių mokesčių mokėjimo šalis yra JAV ar galimai yra JAV (JAV telefono numerio kodas, JAV adresas), turime teisę prašyti kliento patvirtinti, kad jų mokesčių mokėjimo šalis yra JAV (W-9) arba tai paneigti (W-8BEN).
Minimą informaciją (įskaitant formas) renkame vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimu dėl tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo ir Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto įgyvendinimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu dėl pranešimo apie užsienio asmenų finansines sąskaitas RRC910 formos užpildymo, tikslinimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisės aktais.
Šios informacijos prašome norėdami suprasti kliento veiklą, piniginių operacijų pobūdį ir prognozuoti galimą finansinę elgseną ateityje. Tai leidžia suprasti, kokios finansinės operacijos yra būdingos klientui, o kurios gali būti identifikuotos kaip neįprastos – tokiu būdu siekiama užkirsti kelią galimiems finansiniams nusikaltimams ir kliento lėšų praradimui. Jei nutiktų taip, kad planuota apyvarta smarkiai skirsis nuo faktinės, galime užduoti papildomus klausimus ir paprašyti atnaujinti Kliento anketos duomenis.
Norime pabrėžti, kad šios informacijos rinkimas nesusijęs su Jums nustatytais operacijų limitais.
Informacija apie politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis renkama, kadangi to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Politiškai pažeidžiamo (paveikiamo) asmens statusas arba ryšys su tokiu asmeniu nereiškia, kad banko sąskaita nebus atidaryta arba bus apribotas disponavimas banko paslaugomis. Tai reiškia, kad tokio kliento atžvilgiu privalėsime atlikti tam tikras įstatymo nustatytas papildomas procedūras.
Įstatymas įpareigoja banką surinkti informaciją apie dalykinių santykių su klientu pobūdį, tikslą ir lėšų kilmę. Darbovietė ir pareigų pobūdis yra šios informacijos dalis.
Nėra būtina nurodyti tikslaus einamų pareigų pavadinimo, tačiau prašome nurodyti specializaciją arba grandį – specialistas, vidurinės grandies vadovas, generalinis direktorius.
Įstatymas įpareigoja banką surinkti informaciją apie dalykinių santykių su klientu pobūdį, tikslą ir lėšų kilmę. Informacija apie kliento turimas sąskaitas kituose bankuose padeda nustatyti, kurios finansinės operacijos yra įprastos, o kurios – jam nebūdingos. Tokia informacija padeda suprasti, kokiems finansiniams srautams naudojama būtent SEB banko sąskaita (su darbu susijusioms pajamoms, investicijoms ar pan.).
Žinoma, galėsite naudotis šia paslauga ateityje. Anketoje fiksuojami šiuo metu esantys kliento poreikiai ir planai. Tai mums padeda teikti klientui aktualius ir naudingus pasiūlymus.
Prašymas pateikti papildomą informaciją yra įprastas ir gali būti taikomas bet kuriam banko klientui.
Atlikdami operacijų stebėseną, vertiname, ar atliekamos operacijos yra būdingos klientui. Jei yra nustatomi neatitikimai, prašome patikslinti informaciją, pateikti papildomus dokumentus. Todėl yra labai svarbu laiku atnaujinti Kliento anketą ir teikti aktualią bei teisingą informaciją. Įvykus esminiams pokyčiams, pvz., keičiamas įmonės vadovas arba akcininkas, veikla (užsiėmimas), apyvarta, gyvenamoji (veiklos vykdymo) vieta, būtina apie tai informuoti. Turint aktualius duomenis, yra lengviau užtikrinti sąskaitų saugumą, užkirsti kelią galimai neteisėtiems ar įtartiniems veiksmams.
Ši informacija vertinama siekiant suprasti mokėjimo atlikimo pagrindą ir dalykinių santykių tarp lėšų siuntėjo ir gavėjo pobūdį, todėl prašome nurodant mokėjimo paskirtį vengti dviprasmiškų įrašų, o mokėjimo paskirtį įvardyti tiksliai ir aiškiai.
Taip, SEB bankas vykdo Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus ir kartu užtikrina, kad pateikta kliento informacija yra konfidenciali bei saugoma pagal Lietuvos Respublikos bankų ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymus. Banko ir kliento santykius dėl banko paslapties taip pat reglamentuoja SEB banko Bendrosios taisyklės. Lietuvos Respublikos bankų įstatyme yra reglamentuota, kokiais atvejais, kam ir kokiu pagrindu bei kokia apimtimi banko paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista trečiosioms šalims, pavyzdžiui, institucijoms, atliekančioms ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos, žvalgybos, mokesčių administravimo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo, asmens duomenų tvarkymo priežiūros, finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą, pinigų plovimo ir /ar teroristų finansavimo prevencijos funkcijas, notarams ir antstoliams, jeigu jos reikia įstatymų nustatytoms notarų ir antstolių funkcijoms atlikti.
Prašymas pateikti papildomą informaciją, kartais ir iš trečiųjų šalių, kyla pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimą finansų įstaigoms imtis atitinkamų priemonių lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti. Lėšų kilmė (šaltinis) padeda įsitikinti, kad atliekama operacija nėra susijusi su neteisėta veika ir atitinka kliento veiklos pobūdį.
Remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 18 punktu, bankui yra draudžiama vykdyti sandorius, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientu, kuris nepateikia duomenų apie lėšų (turto) kilmę, operacijų pobūdį, dalykinius santykius su sandorio šalimis, informaciją apie įmonės valdymo struktūrą ir tikruosius naudos gavėjus ar kitos aktualios informacijos, pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi. To paties įstatymo 18 straipsnis nurodo, kad tais atvejais, kai klientas vengia arba atsisako banko prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją, galime atsisakyti atlikti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius.
Remiantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu ir siekiant įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“ galime teikti paslaugas tik tuo atveju, jei kliento arba jo atstovo tapatybė yra tinkamai nustatyta. Tam yra būtina padaryti pateikto asmens dokumento puslapių, kuriuose yra fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą.
Prieš pradėdami dalykinius santykius, privalome suprasti sąskaitos atidarymo tikslą, nustatyti pajamų šaltinį, planuojamų operacijų pobūdį. Tam tikrais atvejais, trūkstant informacijos, prašome pateikti darbo sutartį, sutartis su partneriais, gyvenamosios vietos (ar faktinės veiklos) adresą pagrindžiančius dokumentus.
Teisės aktai įpareigoja mus surinkti informaciją tiesiogiai iš savo klientų. Be to, bankas ne visais atvejais turi prieigos teises prie valstybės institucijų surinktų duomenų ar gauti duomenis, jei jie nėra vieši.
Naudos gavėju visais atvejais laikomas fizinis asmuo, kuriam priklauso įmonė ar kuris ją valdo tiesiogiai ar netiesiogiai, turėdamas pakankamą akcijų arba balsavimo teisių procentinę dalį. Fizinis asmuo, kuris turi 25 procentus ir vieną akciją, arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas tiesioginiu savininku. Fizinis asmuo, kontroliuojantis įmonę, kuri turi 25 procentus ir vieną akciją, arba didesnę kaip 25 procentų kliento nuosavybės dalį, yra laikomas netiesioginiu savininku.
Tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti fizinių asmenų, kurie turi 25 procentus ir vieną akciją, arba didesnę negu 25 procentų kliento nuosavybės dalį, tikruoju naudos gavėju nustatomas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, įprastai – įmonės vadovas.
