Visuomenės, politikų ir įmonių dėmesys tvariai ekonominei veiklai niekada nebuvo toks didelis kaip pastaruoju metu. Tai rodo ir žaliųjų, tvariųjų bei socialinių finansinių skolos priemonių kapitalo rinkos augimas. Apskaičiuota, kad 2020 metais žaliųjų, tvariųjų, socialinių paskolų ir obligacijų emisijos mastas pasaulyje viršijo 700 mlrd. JAV dolerių ir buvo beveik 30 proc. didesnis negu 2019 metais, o palyginti su 2018 metais – kone 2,5 karto daugiau.
Veiklos tvarumui tampant vienu svarbiausių prioritetų valstybių ir verslo darbotvarkėje, auga ir lūkesčiai bei poreikis rinkti ir teikti išsamius duomenis apie bendrovių veiklos poveikį aplinkai ir, atvirkščiai, tvarumo veiksnių įtaką bendrovių veiklai. Kam turėtų ruoštis įmonės, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos siekius iki 2050 metų tapti klimatui neutraliu žemynu, diskutuota SEB banko organizuotoje nuotolinėje konferencijoje.
Iššūkis – duomenų trūkumas
Šių metų balandį Europos Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl Europos Sąjungos klimato teisės akto, kuriuo įtvirtinamas Europos Sąjungos siekis iki 2030 metų sumažinti anglies dvideginio išmetimą 55 proc., palyginti su 1990 metų lygiais, o iki 2050 metų pasiekti neutralų klimatui poveikį. Siekiant šių tikslų, svarbų vaidmenį atlieka finansų įstaigos, bankai, kadangi pereinant prie tvaresnės ekonomikos būtinas ir privatus finansavimas. Kartu bankai privalo vertinti ir valdyti kredituojamų įmonių riziką, kuri kyla dėl klimato kaitos.
Tam būtina informacija. Tačiau konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad duomenų, būtinų vertinant kredituojamų bendrovių veiklos poveikį aplinkai ir tvarumą, iki šiol trūksta. Dažnai nei bankai, nei jų klientai neturi informacijos, būtinos tikslesniam poveikio aplinkai vertinimui atlikti. O net jei įmonės ir skelbia nefinansines veiklos ataskaitas, jų turinys dažnai itin skiriasi, teikiamus duomenis sudėtinga apibendrinti ir palyginti.
Konferencijoje kalbėjusi SEB banko teisininkė Giedrė Vėželė pabrėžė, kad tokią padėtį Europos Sąjunga siekia taisyti taikydama teisines iniciatyvas, skirtas skaidrumui ir duomenų atskleidimui užtikrinti. Svarbiausi iš šių teisės aktų – Taksonomijos reglamentas ir Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyva. Šiuose dokumentuose išdėstyti įmonėms keliami nefinansinės atskaitomybės reikalavimai, į kuriuos netrukus teks atsižvelgti ir daugeliui Lietuvos bendrovių.
„Taksonomijos reglamente apibrėžiama, kas apskritai laikoma tvaria veikla. Be to, bendrovės, kurios privalo skelbti nefinansines veiklos ataskaitas, įpareigojamos atskleisti, kaip ir kiek jų veikla atitinka tvarumo kriterijus. Ši pareiga įsigalioja jau nuo kitų metų. Tiesa, kol kas nefinansines veiklos ataskaitas privalo skelbti palyginti nedaug įmonių – didelės, 500 ir daugiau darbuotojų turinčios viešojo intereso bendrovės, kurių Lietuvoje yra apie 20. Tačiau planuojama, kad nefinansines veikos ataskaitas teikiančių bendrovių daugės. Skaičiuojama, kad tokias ataskaitas privalėsiančių skelbti Lietuvos bendrovių sąrašas išaugs iki maždaug 320, tad šioms įmonėms svarbu jau dabar pradėti ruoštis pokyčiams“, – teigia G. Vėželė.
Pasak jos, pagal paskelbtą Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos projektą nefinansines veiklos ataskaitas, kitaip tariant, tvarumo ataskaitas, turės skelbti visos didelės įmonės ir tos mažos bei vidutinės bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama Europos Sąjungoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje. Planuojama, kad reikalavimas skelbti tvarumo ataskaitas visoms didelėms įmonėms įsigalios jau 2023 metais, o mažos ir vidutinės bendrovės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, tokius duomenis privalės skelbti nuo 2026 metų.
Kviečiama nusiteikti klausimams
„Rengiant tvarumo ataskaitas, bus reikalingi ne tik pačios įmonės veiklos duomenys, bet ir jos tiekėjų, partnerių, kartais klientų informacija. SEB banko patirtis rodo, kad tokios informacijos surinkimas – itin imlus laikui darbas, būtini pokalbiai, susitikimai, kruopšti analizė. Todėl tuo reikėtų pradėti rūpintis kuo anksčiau“, – kalbėjo G. Vėželė.
Pasak jos, nauji reikalavimai reiškia, kad prašymų pateikti informacijos, susijusios su veiklos tvarumu, gali sulaukti ir įmonės, kurioms reikalavimas skelbti nefinansines veiklos ataskaitas nebus taikomas. Dėl tokių duomenų gali kreiptis kreditoriai, tiekėjai, klientai, investuotojai, prašydami nurodyti CO₂ emisijų dydžius, tiekimo grandinę ir tai, ar įmonės veikla atitinka Taksonomijos reglamentą.
Taigi kiekvienai bendrovei vertėtų pasidomėti minėtais Europos Sąjungos teisės aktais, išsiaiškinti, ar jų veikla atitinka tvarumo kriterijus, ar, įsigaliojus pokyčiams, bendrovė privalės skelbti tvarumo ataskaitas, ir pasirūpinti, kad visa tam reikalinga informacija būtų gaunama laiku.
Pastebimas ypatingas verslininkų susidomėjimas
SEB valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis pabrėžė, kad ir šiuo metu juntamas itin didelis Lietuvos įmonių dėmesys poveikiui aplinkai ir įtaka investicijoms į tvarią veiklą. Siekdamas prisidėti prie Europos Sąjungos klimato kaitos politikos tikslų ir valdyti su perėjimu prie tvarios ekonomikos susijusią riziką, bankas kruopščiai vertina finansuojamų įmonių poveikį aplinkai ir aptaria būdus jam mažinti.
„Su klientais rengiame tvarumo diskusijas, kuriose aptariame susijusius teisinius ir veiklos aspektus, įmonės tvarumo iniciatyvas ir investicijas, banko vaidmenį mažinant bendrovės poveikį aplinkai. Pastebime, kad visoms įmonėms tai ypatingos svarbos klausimai. Šiose diskusijose paprastai dalyvauja aukščiausi vadovai ir įmonių akcininkai“, – sako SEB banko atstovas.
V. Juzikis teigia šiose diskusijose išgirstąs ir tai, kad įmonėms kyla nemažai iššūkių vertinant savo poveikį aplinkai ir veiklos tvarumą. Jį rodančių duomenų rinkimas ir apdorojimas reikalauja daug pastangų, specialistų pagalbos. Tebėra neaišku, kas, kada ir kokius duomenis privalo pateikti, nes įmonės tai daro skirtingai, tad informaciją tampa sudėtingiau aprėpti ir analizuoti.
„Išnagrinėjus vis dar nedaugelį prieinamų Lietuvos įmonių tvarumo ataskaitų, matyti, kad šioje srityje tik žengiame pirmuosius žingsnius. Tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Tikimės, kad ambicinga Europos Sąjungos politika ir diegiamos priemonės padės įmonėms kryptingai organizuoti veiklą siekiant tvarumo tikslų ir teikti visą būtiną informaciją, juolab kad bendrovių interesai ir pastangos tai daryti yra tikrai pastebimi“, – kalba V. Juzikis.
Prisidėti prie kovos su klimato kaita aktyviai siekia ir pats bankas. SEB grupė užsibrėžusi iki 2045 metų tapti klimatui neutralia organizacija, iki 2030 metų – dviem trečdaliais sumažinti CO₂ emisijas, palyginti su 2008 metų lygiu. Vis dėlto SEB banko valdybos narys pažymi, kad dar didesnį poveikį mažindamas klimato kaitą bankas daro netiesiogiai: finansuodamas tvarius verslo projektus, teikdamas aplinką tausoti padedančias paslaugas.
Susidomėjimas jomis sparčiai auga. Pavyzdžiui, naujai suteikto žaliojo lizingo sutarčių skaičius SEB Lietuvoje šių metų pirmą ketvirtį buvo daugiau negu keturis kartus didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. SEB bankas buvo ir vienas žaliųjų obligacijų pionierių, kartu su Pasaulio banku sukūręs tokių obligacijų koncepciją dar 2007 metais. Pirmoji Lietuvos įmonė, kartu su SEB banku išplatinusi žaliųjų obligacijų emisiją, buvo „Lietuvos energija“. Pasak V. Juzikio, 2017 metais išplatintos 300 mln. eurų emisijos obligacijų paklausa keleriopai viršijo pasiūlą.
„Kad vyktų poslinkis tvarumo link, būtinos ilgalaikės pastangos. Tai veikiau maratonas, o ne sprintas. Rinktis tvarų kursą skatina ir tarptautinė teisė, ir institucijų, verslo, vartotojų prioritetai ir lūkesčiai. Tad visi kartu įžengėme į vieną didžiausių pastarojo meto pokyčių laikotarpį, kuris turės įtakos kapitalo srautams, finansavimui, veiklos būdams, gaminių ir paslaugų kainai, galų gale – požiūriui į savo vaidmenį pasaulyje. Belieka palinkėti Lietuvos įmonėms laiku prisijungti prie šios kelionės“, – sakė SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.\
Komentaras iš Lietuvoje vykusios konferencijos tvariai verslo plėtrai aptarti, vaizdo įrašą rasite čia https://youtu.be/G33vr-F315Y.
