Vilniuje įsikūrusios įmonės biuro sieną puošia didžiulis pasaulio žemėlapis, prismaigstytas daugybe spalvotų smeigtukų. Taip „Parkio“ kūrėjai žymi, į kurias šalis iškeliavo jų unikalus įrenginys. Šiuo metu lietuvių kurtu įrenginiu naudojasi jau 27 pasaulio šalių dviračių entuziastai beveik visose pasaulio žemynuose. Ir tai ne pabaiga.

Vertikalaus dviračių parkavimo įrenginio kūrėjai viliasi, kad „Parkis“ taps kokybės, patogumo ir stiliaus ženklu visose pasaulio kampeliuose ir ateityje juo naudosis ne tik pavieniai dviratininkai, bet jis bus naudojamas ir viešosiose erdvėse, transporto sektoriuje.

Hobis tapo verslu

„Parkio“ idėjos autorius – vilnietis ekonomistas B. Rauba. Jis pasaulio dviratininkų įvertintą įrenginį kūrė negalvodamas, kad vieną dieną tai taps pagrindiniu jo užsiėmimu ir tarptautiniu verslu. Vyras tenorėjo išspręsti šeimą kamavusią problemą – kaip sutalpinti penkis dviračius siaurame, vos 4 kvadratinių metrų, balkone.

Po ilgų naršymų internete bandant rasti tai, kas galėtų pagelbėti, vyras nusprendė pats sukurti mechanizmą, kuris padėtų sutaupyti vietos, būtų patogus naudoti, leistų pastatyti dviratį nenaudojant fizinės jėgos ir elektros energijos. Tai, ką jam pavyko rasti – kabliai, stovai, laikikliai, netiko.

„Kabinti dviračių prie lubų nenorėjau. Baiminausi, kad jie gali užkristi ant vaikų, tad ieškojau vertikalių parkavimo priemonių, bet jų nebuvo. Todėl, nors ir nesu konstruktorius, nusprendžiau pats pabandyti tokią priemonę sukurti“, – pasakojo B. Rauba. 
Vyras ilgiau negu pusmetį vakarais po darbų kantriai konstravo įrenginį, pasiėmęs faneros gabalą, pjūklą ir atsuktuvus.  Kaip pats sako, net pasitarti neturėjo su kuo.

„Žmonės yra tvirti, kai neturi palaikymo, nes tuomet gali įsitikinti, ar jie tikrai nori tai daryti“, – sako pašnekovas.

Kai sumeistravęs pirmąjį „Parkio“ prototipą B. Rauba parodė jį bičiuliui, išgirdo daug komplimentų ir raginimų investuoti į įrenginio tobulinimą bei gamybos procesą. Sulaukęs palaikymo, „Parkio“ idėjos autorius su inžinieriumi Vygantu Radvila įkūrė įmonę ir per gana trumpą laiką ištobulino įrenginį taip, kad galėtų pasiūlyti jį įsigyti kitiems.

Vyrai iš karto žinojo, kad savo kurtą įrenginį pardavinės visame pasaulyje. Tad ir prekės pavadinimą iš karto galvojo tokį, kad būtų trumpas, tarptautinis, lengvai ištariamas ir susijęs su įrenginio funkcija. 

Pasinaudojo „Kickstarter“ platformos privalumais

„Parkio“ kūrimo procesą vainikavo dalyvavimas sutelktinio finansavimo platformoje „Kickstarter“. Šioje platformoje startuoliai pristato savo išradimus viso pasaulio vartotojams ir moderniu būdu bando surinkti reikiamą sumą savo verslo idėjai įgyvendinti. Be to, kartu jie pasitikrina, ar jų siūlomas naujas gaminys yra įdomus kitiems. 

Sausio mėnesį prisijungę prie „Kickstarter“ platformos „Parkio“ kūrėjai netruko susirasti  pirkėjų, kurie iš karto mokėjo pinigus dar net negavę prekės. B. Rauba neslepia, kad tokio dėmesio nesitikėjo. Į lietuvių elektronines pašto dėžutes per parą suplaukdavo tūkstančiai laiškų su užklausomis apie naujovišką dviračių parkavimo įrenginį.

Vietoj planuotų surinkti 12 tūkstančių eurų „Parkio“ kūrėjai surinko kelis kartus daugiau – apie 70 tūkstančių eurų. O lietuvių sukurtas vaizdo įrašas apie vietą taupantį dviračių parkavimo įrenginį buvo peržiūrėtas maždaug 50 milijonų kartų. Tai buvo puikiausias įrodymas, kad lietuvių sukurtas prietaisas įdomus pasauliui.

B. Raubos nuomone, „Kickstarter“ platformos teikiamais privalumais turėtų pasinaudoti visi pradedantys verslininkai.

„Ši platforma padeda sutaupyti laiko ir pinigų. Mums nereikėjo jokių papildomų tyrimų – viską sužinojome vos per mėnesį ir gavome reikiamą finansavimą. Tai paskatino produktą kurti toliau“, – pasakojo verslininkas.

Sieks užkariauti Europos rinką

Daugiausia „Parkiu“ susidomėjo Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Vokietijos ir Australijos rinkos. Naujausias lietuvių tikslas – išpopuliarinti savo įrenginį ir tokiose Vakarų Europos šalyse kaip Nyderlandai, Prancūzija ar Italija.

„Pradėję žygį po pasaulį, supratome, kad pasaulis – tai ne vientisas gaublys. Jame gyvena daugybė įvairių tautų, kalbančių skirtingomis kalbomis. Norint pakliūti į kitų šalių rinką, reikia laikytis tam tikrų žaidimo taisyklių. Pavyzdžiui, sukurti reklaminę vaizdo medžiagą tos šalies kalba, turėti  vietinius partnerius – distributorius, nes net ir šiais elektroninės prekybos laikais žmonės pageidauja pamatyti ir išbandyti prekę. Yra daugybė niuansų, dėl kurių tikslą prekiauti visame pasaulyje ne taip paprasta įgyvendinti“, – kalbėjo B. Rauba.

Be to,  pasaulyje kasdien atsiranda daugybė naujų prekių. Tad būtina išsiskirti ir nepaskęsti didžiulėje naujovių jūroje. Tai suvokdami „Parkio“ kūrėjai dabar daugiausia investuoja į savo įrenginio viešinimą. Kaip pasiekti įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvenančius žmones, kad jie susidomėtų jų gaminama preke, – didžiausias iššūkis.

„Norint pasiekti vartotojus, reikia įdėti daug pastangų, turėti begalę žinių. Specialistų Lietuvoje nėra daug, o ir tie patys malasi mūsų rinkoje, o mums reikia prisibelsti iki, pavyzdžiui, australo širdies. Lietuvoje yra daug gerų gamintojų, įdomių prekių, kurios taip ir neiškeliauja už Lietuvos ribų, nes daugelis verslininkų neturi patirties, žinių, kaip patekti į užsienio šalių rinkas“, – apgailestavo B. Rauba.

Sunki pradžia

Lietuvių kurtą įrenginį paklausiausiose rinkose jau pardavinėja distributoriai, jį galima įsigyti elektroninės prekybos svetainėje „eBay“ arba „Parkio“ interneto svetainėje. Nors „Parkio“ kelionė po pasaulį atrodo lengva ir sklandi, B. Rauba neslepia, kad kelias yra duobėtas.

„Toks sudėtingas projektas mums buvo pirmasis. Tad klaidų neišvengėme. Bet per jas ir randamas teisingas kelias. Todėl svarbu nenuleisti rankų po pirmos nesėkmės ar nusivylimo“, – sakė B. Rauba. 
Sunkiausia buvo pradžia. Pasigaminti pirmąjį „Parkio“ pavyzdį kainavo daug laiko ir lėšų. Sunkiai sekėsi ieškoti, kas kokybiškai pagamintų nedidelį kiekį naujų bandomųjų įrenginių.

„Mūsų pasaulis yra pritaikytas serijinei gamybai, o ne startuolių projektams. Vargome, kol suradome medžiagų tiekėjus, gamintojus. Daug laiko užėmė bendravimas, galimybių aiškinimasis. Ne kiekvienas gamintojas imasi gaminti mažas partijas, ne kiekvienas turi reikiamą įrangą. Partnerių ieškojimas labai panašus į grybavimą – išeini į mišką ir nežinai, ką parsineši. Bet atradimo džiaugsmas – didžiulis“, – verslo pradžią prisiminė B. Rauba.

Viena pagrindinių įrenginio detalių gaminama Švedijoje. Kitos – Lietuvoje. Iš jų įrenginius anksčiau surinkdavo patys B. Rauba ir V. Radvila, dabar tai daro gamykla. Daug lėšų buvo investuota ir į prekės ženklo įvaizdžio kūrimą, įrenginio viešinimą. Į visa tai „Parkio“ kūrėjai investavo savo lėšas. Ar jos atsipirko,  kalbėti dar per anksti.

„Gera idėja – mažmožis, palyginti su tuo, kas vyksta toliau. Iš pradžių pagalbos sulaukti sunku. Niekas nenori investuoti, skolinti ir tai suprantama – rizika labai didelė. Bet mes surizikavome ir mums pasisekė. Per mažiau negu metus padarėme labai daug. Tačiau negalime šių metų vadinti pavyzdiniais. Tai tik pati pradžia. Mes bandome, mokomės ir norime rasti geriausius sprendimus. Šiuo metu svarstome plėtros galimybes ir ieškome pasiūlymų“, – pasakojo verslininkas.

Svarbu suburti gerą komandą

Viena sėkmės paslapčių – gera  komanda. Įgyvendinant projektą dalyvavo nemažas būrys specialistų ir studentų. Dabar įmonėje dirba keturi žmonės. Visi jie atsakingi už visas verslo grandis – nuo medžiagų tiekimo, gamybos iki prekės reklamavimo, išsiuntimo ir atsiskaitymo.

„Vienas žmogus – ne karys. Be komandinio darbo „Parkis“ nebūtų iškeliavęs į  daugybę pasaulio šalių“, – įsitikinęs B. Rauba.

Beje, būtent dėl gabenimo į svečias šalis lietuviams iki šiol kyla daugiausia bėdų. Nors įmonė dirba su didžiausiais tarptautiniais vežėjais, vos šešis kilogramus sveriantys įrenginiai klientus neretai pasiekia pažeisti ar net visiškai sulaužyti. Todėl „Parkio“ kūrėjai vis dar tobulina prekės pakuotę ir plečia distributorių ratą.

Nesikrato startuolio etiketės

Mažiau negu metus verslą plečiantis B. Rauba tvirtino, kad įmonei iki šiol naudinga startuolio etiketė. Jie kviečiami į įvairias parodas, verslo renginius, todėl reklamai Lietuvoje jiems pavyko neišleisti nė cento. 

Tiesa, Lietuvos rinka unikalaus įrenginio kūrėjams ne tokia aktuali – per mažas gyventojų skaičius, nedidelė perkamoji galia. Nors Lietuvoje susižavėjimo „Parkiu“  nestinga, jį įsigyja tik nedaugelis. B. Raubos nuomone, lietuvius atbaido įrenginio kaina – 350 eurų. Siuntimas į užsienį atsieina dar apie 120 eurų.

„Tų žmonių, kurie mėgsta naujoves, stilių, patogumą, tokia siuntimo kaina negąsdina“, – tikino B. Rauba.