„Van Merksteijn Fencing Systems Baltics“ įkūrėja ir vadovė S. Klevinskė sako, kad labiausiai nuosavame versle ją žavi dinamiškumas ir laisvė priimti sprendimus. „Dinamiškumas yra pagrindinis argumentas, nes manau, kad jis turi būti ne tik versle, bet ir gyvenime – nuolatinis tobulėjimas, ėjimas pirmyn, naujų iššūkių ieškojimas, nes tik taip yra įdomu gyventi“, – sako ji.

Verslo pavyzdį matė nuo mažens

Pašnekovė pasakoja, kad pirmieji jos žingsniai į verslą  prasidėjo, galima sakyti, dar vaikystėje – pašnekovės tėvai 1994 metais įkūrė su metalais susijusį verslą. Taigi ji nuo pat mažens matė visą verslo kūrimo virtuvę, o nuo paauglystės jau ir tiesiogiai buvo įtraukta į verslo procesus. „Tėvai nuo ketverių metų mane leido mokytis kalbų, o jau šešiolikos važinėdavau su tėčiu į komandiruotes ir jam vertėjaudavau“, – pasakoja verslininkė.

Todėl, pasak S. Klevinskės, net mokantis mokykloje jai nekilo klausimas, ką veiks baigusi universitetą, ir jau studijuodama pradėjo dirbti tėvų versle. Tiesa, tuomet kilo mintis išbandyti kažką naujo. „Dar vienas labai gajus stereotipas –  jei dirbi tėvų versle, iš tiesų nieko nemoki, neturi nei vadybininko, nei vadovo savybių. Todėl  norėjau įrodyti ir sau, ir kitiems, kad tikrai kažką išmanau ir sugebu“, – pasakoja verslininkė.

Pirmiausia ji pasuko ne į kitą verslą, o pradėjo darbą valstybinėje įstaigoje, tačiau suprato, kad toks darbo pobūdis tikrai ne jai. „Trūko dinamikos, veiksmo, verslumo. Man buvo nepriimtina sėdėti darbe nustatytomis valandomis, nesvarbu, yra darbo ar nėra“, – savo patirtį prisimena ji.

Į pareigas pasiūlė save

Po metų grįžusi į tėvų verslą, S. Klevinskė dirbo su keliais tiekėjais, tarp kurių buvo ir vieni didžiausių tvorų bei  jų sistemų gamintojų Europoje – olandų koncernas „Van Merksteijn Fencing Systems“. Kartą, atvažiavę į Lietuvą, jie pašnekovei prasitarė planuojantys atidaryti atstovybę Baltijos šalyse ir paklausė, ar ji negalėtų rekomenduoti gero vadybininko vaikino šiai pozicijai. „Aš pasiteiravau, ar netiktų moteris, o jie atsakė, kad svarstytų tokį variantą, nors tuo metu nė vienai atstovybei moteris nevadovavo. Jiems paklausus, kas gi ta moteris, sakau – aš“, – su šypsena lemtingą pasisiūlymą prisimena moteris.

S. Klevinskė pasakoja, kad verslo pradžioje iššūkių netrūko – nors ir atidarė atstovybę, įsteigti įmonę ir susirasti klientus reikėjo pačiai. Nebuvo paprasta ir dėl to, kad ji – moteris, ką ne visad palankiai vertindavo potencialūs klientai. „Tikrai buvo požiūris, kad moteris nieko nesupranta. Būdavo klientų, kurie kreivai žiūrėdavo ir iš esmės iki šiol yra nusistatę prieš moterį šiame versle, ypač kalbant apie techninius klausimus, kurių mūsų veikloje nemažai“, – sako ji.

Pasak S. Klevinskės, iš pradžių jai itin padėjo didelis paties koncerno ir aukščiausių jo vadovų palaikymas. „Kai didelis koncernas stovi tau už nugaros, tikrai jautiesi tvirtai. Be to, įmonės vardas puikiai žinomas visoje Europoje, ir klientai patys norėjo su ja dirbti, tai šiuo klausimu įdirbis jau buvo padarytas“, – prisimena ji.

Stereotipus paneigia rezultatai

Šiandien S. Klevinskei savo profesionalumo įrodinėti nebetenka – ji sako, kad jaučiasi vertinama įmonėje, kurios atstovybei vadovauja, nors iki šiol  ji yra vienintelė atstovybės vadovė moteris iš septynių „Van Merksteijn Fencing Systems“ atstovybių Europoje.

Anot pašnekovės, jos vadovavimas ir darbo metodai skiriasi nuo vyrų, tačiau ji tai vertina kaip pliusą. „Tikrai esu emocionalesnė, man reikia daugiau tvarkos ir sistemos, aš daugiau klausinėju ir reikalauju daugiau duomenų, tačiau toks yra mano darbo būdas, kuris pasiteisina. Ir nors apie stereotipus vadinamuosiuose vyriškuose versluose, tokiuose kaip metalų verslas, šnekėti galima daug, viską parodo rezultatai, o mūsų įmonė kasmet sėkmingai auga“, – sako verslininkė.

Nors šiame versle ji sukasi jau dešimtmetį, minčių apie darbo keitimą S. Klevinskei nekyla, labiausiai dėl to, kad suburta puiki bendradarbių komanda. „Mūsų kolektyvo branduolys išlikęs nuo įmonės pirmųjų metų ir tiek man, tiek kitiems kolektyvo nariams šis verslas nėra nusibodęs. Jame tikrai netrūksta iššūkių – esame tiesiogiai priklausomi nuo neprognozuojamų metalų kainų, yra nuolatinė konkurencija – tokia srities specifika nuolat pametėja naujų iššūkių, tad nėra laiko, kada nuobodžiauti“, – teigia S. Klevinskė.

Patarimas moterims – pasitikėti savimi

Pašnekovės nuomone, moterys nesiryžta kurti verslo dėl per mažo pasitikėjimo savimi. „Ir mano atveju verslo pradžioje nebuvau tokia drąsi – buvau uždaresnė, konservatyvesnė, nuosaikesnė. Tiesą sakant, iš šiandienos perspektyvos žiūrint, net nežinau, kas mane tada patraukė už liežuvio pasisiūlyti olandams, nes tai mano charakteriui visai nebuvo būdinga“, – pripažįsta ji.

Todėl pašnekovė ragina ir kitas moteris nebijoti siūlyti savo idėjų ar savęs pačios į įvairias pareigas savose darbovietėse ar imtis savo verslo kūrimo. „Aš net neabejoju, kad moterys turi daug geros kompetencijos, ypač tinkamos vadovauti, tad labiausiai, sakyčiau, reikia drąsos. Jei norisi kažką gyvenime keisti, reikia ir keisti“, – drąsina S. Klevinskė.

Verslininkė sako, kad, jau pradėjus savo verslą, labai rekomenduotų paskaityti Anj‘os Forester ir Peter‘io Kreuz‘o knygą „Anything but Ordinary“. „Pati prie jos grįžtu kasmet, kad pasitikrinčiau, ar neužsisėdėjome. Joje labai daug gerų įžvalgų, griaunančių per ilgą laiką nusistovėjusias verslumo taisykles ir stereotipus. Pagrindinė jos mintis –  kiekvienos įmonės vadovas ar vadovė turėtų ištrinti iš savo žodyno sakinį „Mes – sėkminga įmonė“, nes jis skatina aroganciją ir išpuikimą. Nėra tokio dalyko kaip sėkminga įmonė, yra tik tos, kurių ankstesni sprendimai atveria geresnes arba blogesnes ateities galimybes. Be to, jei pabandytume ne tik versle, bet ir gyvenime viską daryti ne stereotipiškai, tuomet ir gyvenimas pasiūlytų daugiau naujų sprendimų ir  galimybių“, – teigia S. Klevinskė.