Žiemos šventės – bene laukiamiausias kiekvieno mūsų metų laikas. Kartu tai – ir iššūkis kiekvieno finansams. Visgi, su juo susitvarkyti padės nuolatinis šventėms skirtos biudžeto eilutės pildymas ir išlaidų planavimas. Pasak SEB banko asmeninių finansų valdymo ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, bene didžiausia klaida yra neturėti jokio plano: tuomet itin lengvai pasiduodame emocijoms ir rizikuojame išleisti per daug.
Planavimas ir prisitaikymas prie infliacijos
Esminis faktorius, šiais metais skatinantis taupyti ar bent jau kruopščiau planuoti švenčių biudžetą – rekordinė infliacija.
46 proc. SEB banko tyrime apklaustų gyventojų teigia, kad šiais metais Kalėdoms jie planuoja tiek pat pinigų, kaip pernai. Atsižvelgiant į tai, kad per metus kainos kilo 20–30 procentų*, norint neviršyti praėjusių metų biudžeto, teks arba reikšmingai sumažinti savo poreikius, arba pasitelkti kūrybiškumą planuojant tiek dovanas, tiek vaišių stalą.
Visgi, kalbėdama apie finansų planavimą prieš didžiąsias metų šventes, S. Strockytė-Varnė pabrėžia, kad finansų valdymas nėra sezoninis – jis turėtų vykti nuolat. „Visad žinome, kada bus Kalėdos ar artimiausių mūsų šeimos narių gimtadieniai. Natūralu, kad tokie mėnesiai reikalauja daugiau išlaidų nei įprastai. Juk artimuosius norime nustebinti ypatingomis dovanomis ar patirtimis. Todėl turėti šventėms skirtą sąskaitą visuomet yra naudinga“, – pataria ji.
Pasak ekspertės, reguliarus tam tikros sumos atsidėjimas tokio tipo išlaidoms leidžia artėjant šventiniams mėnesiams nejusti finansinio streso.
Kaip susiplanuoti šventinį biudžetą?
Pašnekovės teigimu, įvardyti konkrečią sumą, kokio dydžio šventinis biudžetas yra optimalus, sunku – tai priklauso nuo mūsų individualių galimybių ir įpročių. Visgi, jį apsibrėžti skaičiais gali padėti nedidelė analizė kiek ir kam išleidome praėjusiais metais, kokios išlaidos pasiteisino, o kokios nebuvo būtinos, kur šiais metais galėtume sutaupyti. Kalėdinį biudžetą suformuoti padeda ir planas, kaip atitinkamais metais norime švęsti. „Sąrašas žmonių, kuriems planuojate dovanoti dovanas, žinojimas, kur sutiksite šventes, kiek planuojate išleisti šventiniam stalui ir panašiai – tokios išlaidų eilutės leis šventinį biudžetą susiplanuoti protingai“, – sako ji.
Be abejo, biudžetas turėtų atitikti jūsų finansines galimybes, todėl, jei matote, kad norai viršija biudžetą, pats laikas priimti sprendimus, padėsiančius sutaupyti:
- švenčių stalo vaišes galima suplanuoti iš anksto ir ruošti bendrai, kuomet kiekviena šeima ar draugai pasirūpina dalimi patiekalų
- šventiniais drabužiais galima apsikeisti su draugais arba jų įsigyti iš antrų rankų, sumokant minimalią sumą ar pinigų apskritai neišleidžiant. Dažniausiai šiuos drabužius dėvime vos kartą – tai ne tik taupus, bet ir tvarus sprendimas
- dovanas galime ne pirkti, o pagaminti ar sukurti patys – tokia dovana bus ir prasminga, ir asmeniška
„Svarbiausia yra pajusti, kad šventės yra ne apie daiktus ar brangias dovanas – jos yra apie dėmesį ir laiką kartu, kuris yra visų brangiausias“, – akcentuoja S. Strockytė-Varnė.
Didžiausia klaida – pasiduoti emocijoms
Pasak ekspertės, planuojant šventinį biudžetą svarbiausia yra rasti optimalų variantą savo asmeninei situacijai, kad ir jaustume šventes, ir nereikėtų savęs stipriai apriboti. „Būtent tokį balansą pasiekti leidžia finansų planavimas ir atskira biudžeto eilutė švenčių išlaidoms, kuri būtų pildoma periodiškai, vos gavus pajamas. Taip gražiausios metų šventės nebus finansiškai skausmingos ir kels malonius jausmus renkant dovanas ir puošiant namus“, – teigia ji.
Pasak jos, neturėti jokio plano ir leistis užvaldomam kalėdinės karštinės yra itin rizikinga. „Šventiniu laikotarpiu lengva pasiduoti emocijoms ir gražioms, pirkti raginančioms reklamoms, taigi plano turėjimas padės tokius emocinius pirkinius suvaldyti“, – tikina S. Strockytė-Varnė.
* Remiantis oficialiais Statistikos departamento duomenis apie vartotojų kainų metinius pokyčius, apskaičiuotus pagal vartotojų kainų indeksą spalio mėnesio duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų kainos augo 23,4%, o maisto ir nealkoholinių gėrimų – 33,7%. Vadinasi, nemažinant vartojimo, vaišių stalo sudėties, reiktų planuoti, kad išlaidos gali didėti 20–30 procentų.
