Atostogos gali tapti tikru iššūkiu piniginei – jei joms nėra nuolat taupoma, o atostogaujant ir keliaujant išleidžiama tiek, kiek norisi. Ir priešingai – periodiškai kaupdami atostogoms, galime jas sau leisti prabangesnes ir iš tiesų gerai pailsėti bei lengviau grįžti į finansinį stabilumą po jų.
Atostogos pirmiausia turi atitikti mūsų finansines galimybes: reikėtų įsivertinti, kokias atostogas galime sau leisti ir kiek pinigų paprastai joms išleidžiame. Tai nėra sudėtinga apskaičiuoti prisiminus kelerių pastarųjų metų atostogas bei jų metu patirtas išlaidas. Tuomet tampa aišku, kokią sumą būsimoms atostogoms turime sutaupyti iš anksto ir kokios turėtų būti mėnesinės įmokos. Tokiu būdu net ir turėdami žemesnes pajamas, tačiau nuolat atsidėdami po tam tikrą sumą, galime turėti savo svajonių atostogas ir leisti sau daugiau nei įprastai.
Be to, kiekvieną mėnesį kaupiant atostogoms, galime leisti sau būti spontaniškais, kuomet, pavyzdžiui, randame pigius lėktuvo bilietus ar kelionės pasiūlymą. Tokiu atveju jūs galite nesunkiai juos įsigyti, nes turite sukaupę pinigų ir taip neišbalansuojate savo asmeninių finansų biudžeto. Spontaniškos atostogos neturint sukaupto rezervo dažnai yra rizikingos, nes grįžus po jų gali tekti dar netrumpai kontroliuoti savo išlaidas, kol sugrįšite į finansinį stabilumą.
Atostoginiai ir atlyginimas – atskirai
Periodinis kaupimas atostogoms naudingas ir dėl to, kad leidžia nesunkiai grįžti į finansinį stabilumą po jų, nes naudojamas atostogų santaupos, o ne kartu su atostoginiais išmokėtas atlyginimas. Tai bene dažniausiai pasitaikanti klaida, kuomet vienu kartu gauta didelė suma leidžia pamiršti, kad grįžus po atostogų kito atlyginimo gali tekti laukti ir mėnesį.
Todėl patartina dar prieš atostogas šias sumas išskaidyti ir anksčiau laiko gautą atlyginimą persivesti į kitą sąskaitą, kad šie pinigai nebūtų naudojami atostogoms. Idealiu atveju verta net susitarti su darbdaviu, kad atostoginiai ir atlyginimas nebūtų išmokami vienu kartu – kad atlyginimas būtų pervedamas įprastai. Tokiu būdu tikrai apsaugosite save nuo per didelių išlaidų ir finansiškai sunkesnio laikotarpio po atostogų.
Išlaidų limitas atostogų dienai
Pačių atostogų metu patartina apsiskaičiuoti ir nusistatyti dienos išlaidų limitą – tai padaryti paprasta žinant bendrą sumą atostogoms ir atmetus tokias išlaidas kaip kelionė, kuras ar apgyvendinimas. Pavyzdžiui, jei atostogoms pajūryje turite sutaupę 1 000 Eur, o kurui ir nakvynei išleidžiate 500 Eur, likusius 500 Eur turite padalinti iš atostogų dienų skaičiaus. Taigi, jei atostogausite 5 dienas, turėsite 100 Eur limitą vienai dienai.
Šio limito reikėtų stengtis neviršyti, o kontroliuoti išlaidas padėtų paprasčiausia „Excel“ lentelė telefone ar įvairios biudžeto valdymo programėlės, kurios suvedant visas išlaidas, leidžia pamatyti, kiek pinigų jums dar liko – tai labai patogu ir apsaugo nuo perteklinių išlaidų, kurias patiriame būdami atsipalaidavę ir per daug nemąstome, kur leidžiame pinigus.
Daug pinigų per atostogas išleidžiame eidami pagrindinėmis kurortų gatvėmis ir pirkdami smulkmenas – užkandžius, gėrimus, pramogas, kurios centre visuomet būna brangesnės. Būtent tokių „nematomų“ išlaidų reikėtų vengti.
Tuo pačiu labai svarbu atostogų metu susiplanuoti, kam pinigų tikrai skirsime, ko labai norime ir kasdienybėje sau neleidžiame. Ar tai būtų vakarienė mėgstamame restorane, pramoga, renginys, ar koncertas – tai patirtys, kurias parsivešime iš atostogų. Kad tam liktų pinigų atostogų metu, svarbu yra sukontroliuoti nematomas smulkiąsias išlaidas ir aiškiai atskirti, kas jums bus prioritetas, kam negailėsite pinigų ir kur galite sutaupyti. Toks aiškus planas leis džiaugtis dalykais, kuriuos atostogų metu ypač vertinate ir, kas svarbiausia, tam turėsite pinigų.
Papildomas rezervas vykstant į tolimas keliones
Keliauti taupiau ir tuo pačiu tvariau padėtų ir tokie sprendimai, kaip nepirkti maisto oro uostuose, kelionėse kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, naudotis dviračiu ar viešuoju transportu, o bilietus į muziejus ir lankytinas vietas pirkti iš anksto internetu.
Dar vienas patarimas – kelionėse nepirkti lauktuvių, nebent šeimos nariai ar draugai ką nors konkretaus kolekcionuoja. Priešingu atveju tai yra didelės momentinės išlaidos, ypač jei perkame turistinėse vietose ir papildomi daiktai, kitų žmonių namuose.
Vykstant į tolimesnes keliones rekomenduojama turėti papildomą finansinį rezervą nenumatytoms aplinkybėms. Vagystė ar atšauktas skrydis – visko gali pasitaikyti, todėl keliaujant tolimesnėmis kryptimis reikėtų turėti papildomą kreditinę kortelę ar papildomų finansų tokiems nenumatytiems atvejams.
Nors atostogos skirtos atsipalaidavimui, bet finansų valdyme, deja, atostogų nėra. Juolab kad tai nėra labai sunku, o tiesiog įpročio dalykas susiplanuoti viską iš anksto ir laikytis plano.
