Apsimetinėjimas bankų ar kitų institucijų darbuotojais – nenaujas sukčiavimo, siekiant išvilioti pinigus ar asmens duomenis, būdas. Sukčiavimo būdų yra ne vienas, o tarp dažniausiai pasitaikančių – skambučiai telefonu.
Siekdami didinti gyventojų informavimą apie sukčiavimą, trijų straipsnių serijoje pristatome scenarijus, kuriais dažniausiai vadovaujasi telefoniniai sukčiai. Antrasis jų – svarbios informacijos išgavimas.
Sukčiavimo scenarijus: svarbios informacijos išgavimas
– Laba diena. Skambiname iš SEB banko saugumo padalinio. Ar neseniai mokėjote internetu? – klausia sukčius, skambinantis žmogui iš nepažįstamo numerio.
Sutapimas ar ne – žmogus tokio skambučio sulaukia beprasidedant atostogoms, vos įžengęs į viešbučio kambarį – tad tikrai gali būti, kad neseniai internetu pirko skrydžio bilietus ar rezervavo viešbutį.
Jei žmogus, būdamas atsipalaidavęs ir mažiau budrus, patvirtins, kad išties neseniai mokėjo internetu ir nurodys, kokias prekes ar paslaugas pirko, sukčiams tai bus puiki dingstis toliau įtikinamai tęsti pokalbį.
– Netrukus sujungsiu jus su mūsų saugumo specialistu – sako sukčius ir perjungia pokalbį kitam asmeniui. Šis veiksmas taip pat atliekamas siekiant sukurti kuo įtaigesnę pokalbio atmosferą.
– Matome, kad pinigai iš jūsų sąskaitos yra pervedami šiuo metu. Jei jūs šio mokėjimo neatliekate, mes galime sustabdyti šią operaciją, bet tam mums reikalingi jūsų duomenys – sako „saugumo specialistas“ ir patikslina, kokie duomenys jam reikalingi.
Ką daryti, jei paskambino sukčius?
Šiuo atveju svarbu atsiminti tai, kad sukčiai iš tiesų nežino, ar pastaruoju metu jūs atlikote kokį nors mokėjimą, kaip ir nežino, kur šiuo metu iš tiesų esate. Šią informaciją jie išgauna gudriai planuodami pokalbius.
Lygiai taip pat tą informaciją neretai patys paskelbiame socialiniuose tinkluose – pažymėdami savo oro uoste ar šalyje, kurioje atostogaujame. Tad būti atidiems naudojantis socialiniais tinklais ir skelbiant informaciją apie save – itin svarbu.
Neskubėkite. Sukčiai, gerai išmanantys žmogaus psichologiją, dažnai gąsdina, kuria stresines situacijas ir skubina apsispręsti nedelsiant. Visgi, atsiminkite, kad nei bankų, nei kitų teisėtai veikiančių institucijų ar organizacijų atstovai niekada skambindami neprašo atskleisti konfidencialių asmeninių duomenų.
Į skambinančiųjų prašymus dalintis bet kokia informacija visad atsakykite neigiamai ir kuo greičiau baikite pokalbį. Jei visgi kyla dvejonių, patys paskambinkite bankui ir pasiteiraukite, ar skambinusio asmens pasakota situacija yra tikra.
Taip pat atsiminkite, kad pastaruoju metu telefoniniai sukčiai į gyventojus dažniausiai kreipiasi rusų kalba, o bankai ir kitos institucijos bei organizacijos to niekad nedaro.
Siekdami išvengti sukčių, nepamirškite ir kitų saugumo taisyklių
• Reguliariai pasitikrinkite savo banko sąskaitas, nedelsiant praneškite bankui, jei pastebėjote ką nors įtartino.
• Elektroninius mokėjimus atlikite tik naudodamiesi saugiomis interneto svetainėmis (atkreipkite dėmesį ar prie interneto adreso naršyklėje yra spynos simbolis, ar jis prasideda https://) ir naudokite saugų interneto ryšį (rinkitės mobilųjį internetą vietoj viešai prieinamo belaidžio Wi-Fi).
• Saugokite savo asmeninę informaciją.
• Būkite atsargūs dalindamiesi asmenine informacija socialiniuose tinkluose. Sukčiai gali panaudoti jūsų duomenis ir nuotraukas kurdami netikrą tapatybę ar panaudodami sukčiavimo schemą, nukreiptą į jus.
• Jei manote, kad galėjote atskleisti savo elektroninės bankininkystės duomenis sukčiui, nedelsdami kreipkitės į banką.
• Visuomet praneškite policijai apie galimus sukčiavimo atvejus, net jei ir netapote sukčių auka.
