Rūta Gucu. Verslas gali būti tarsi filmas – koks vaidmuo jame tenka bankui? 

Kiekvienas verslas gali rasti tūkstantį būdų, kaip panaudotų staiga atsiradusias papildomas lėšas. Savo ruožtu verslo finansavimo ekspertai pastebi, kad galiausiai lėšų poreikius galima suskirstyti į kelias grupes ir apibrėžti joms būdingą riziką. Šis žingsnis ypač praverčia smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, kurios nori suprasti, kaip į finansavimo procesą žvelgia bankas.

Jeigu finansavimo paieškos būtų filmas, banką įkūnijantis personažas ekrane turėtų pasirodyti nuo pat pradžių. Kodėl? Nes bankui į veiksmą įsitraukus vėliau verslui gali tekti keisti nemažą dalį suplanuoto scenarijaus.

Pokalbį su banku užmegzti verta vos tik įmonės vadovas ima galvoti apie investavimą ar kitus svarbius veiklos pokyčius. Net jeigu lėšų prireiks tik po metų ar dar vėliau, kalbėtis verta. Banko konsultantai yra pasirengę dalytis patirtimi, įžvalgomis ir patarimais, kaip toliau tęsti dialogą, kokius namų darbus verslui derėtų atlikti.

Kiekvienam etapui reikia atitinkamų pajėgumų

Pokalbis padeda sparčiau aptarti verslo ateitį, geriau pamatyti iššūkius ir galimybes. Tai susiję su tuo, kad bankas dažnai finansuoja daug panašią veiklą vykdančių įmonių, todėl gali pasidalinti ekspertinėmis įžvalgomis ir patarimais. Taip atrandama sutarimų, atveriančių kelią į sklandų bendradarbiavimą. Nereikėtų nustebti, jeigu užsimezgus dialogui paaiškėtų, kad susitarimams su banku dar turi ateiti laikas, o dabar įmonei geriausia būtų pasinaudoti verslo angelų ar rizikos kapitalo fondų teikiamomis galimybėmis.

Žvelgiant finansuotojų akimis, skirtingais verslo brandos etapais įmonė patiria įvairią riziką. Vienoks rizikos lygis yra priimtinas rizikos kapitalo fondams, kitoks – bankams. Bet yra ir šis tas bendro – kiekvienas finansuotojas nori, kad įmonei pasisektų. Dėl to ir bankas nori būti ilgalaikiu įmonės finansavimo kelionės partneriu, o ne tik maršruto stotele. 

Tenka susipažinti su komandomis, kurios puikiai moka kurti verslo planus, sudaryti investicijų projektą, analizuoti duomenis ir įvairius aplinkos veiksnius, bet banką jos mato kaip paskutinę dėlionės detalę – stotelę, kurioje prireiks stabtelėti prieš finišą. Neretai pasitaiko, kad po šio stabtelėjimo tenka pakoreguoti verslo projektą, nes paaiškėja, kad verslas netinkamai įvertino tikėtinus nesklandumus ir savo finansines galimybes. Dėl to savo galimybes reikia įvertinti iš anksto ir finansavimą vertinti kaip ilgalaikį, o ne kaip vienkartinį procesą.

Trys svarbios taisyklės

Darbas su verslo partneriu yra procesas, kuriam taikome visada tas pačias taisykles, nesvarbu, ar finansavimo suma siekia tūkstantį, dešimt tūkstančių ar daugiau kaip milijoną eurų.

Pirma taisyklė – įmonės prašoma pateikti informaciją, kas yra jos akcininkas ir vadovybė. Antra, vertindamas verslo finansinį stabilumą, bankas nagrinėja ne mažiau negu dvejų metų finansinius duomenis, atsižvelgia į prognozes, gilinasi į veiklos specifiką – produktų, geografinę diversifikaciją, tiekimo ir produkcijos realizavimo rinkas bei jų tendencijas. Jeigu įmonė yra tvarkingai sukaupusi ir susisteminusi šiuos duomenis, tuomet puiku – tęsiame kelionę ir kalbamės, kam verslas naudos skolintas lėšas: ar didins apyvartinį kapitalą, ar kurs naujus produktus, ar investuos į naują įrangą, ar vykdys plėtrą kitose rinkose, ar investuodama gerins savo tvarumo rodiklius ir t. t. Galiausiai trečia taisyklė – vertiname, kaip įmonė pajėgs per įsipareigojimo laikotarpį sklandžiai grąžinti kreditą ar kitokia formas pasiskolintas lėšas, (pvz.,   lizingo paslauga, faktoringas ir kt.) – norus palyginame su galimybėmis, turimais ištekliais.

Bankas, turėdamas ilgametę patirtį bei duomenis, paprastai įvertina ir galimų bendrų ekonomikos pakilimų ir sulėtėjimų įtaką įmonei ar visam sektoriui, taip pat stengiasi tinkamai suderinti finansavimo struktūrą, įvairius parametrus ir sąlygas, kad verslas net ir skirtingais ekonomikos laikotarpiais galėtų vykdyti sėkmingą veiklą.

Apibendrinant galima teigti, kad svarbu, kas yra įmonės akcininkas, kam verslui reikia skolintis pinigus, kokią pridėtinę vertę įmonei jie sukurs, ir be abejo, iš ko ketinama grąžinti pasiskolintas lėšas. 

Daugiau tvarumo planų – daugiau palankių pasiūlymų

Vadovaujantis trimis paprastomis taisyklėmis, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms turėtų būti lengviau atlikti namų darbus, aktyviai ir pasitikint savimi dalyvauti diskusijoje su savo finansiniu partneriu. 

Namų darbai turėtų prasidėti nuo finansinių ataskaitų ir verslo plano. Įmonės atstovai turėtų aiškiai žinoti atsakymą į klausimą, kam bus naudojami pasiskolinti pinigai, kaip šios pasiskolintos lėšos padės siekti verslo tikslų ir pan.

Taip pat svarbu, kiek nuosavų lėšų projektui skirs pati įmonė, galbūt prie jo prisidės lėšomis tiekėjai ir partneriai. Mat nestinga pavyzdžių, kaip partneriai paskatina ir palaiko įmonės veiklos pokyčius, tarkim, pasidalija tvarumą didinančiais sprendimais ar sutaria dėl naujų tvarumo reikalavimų, kuriuos turi atitikti teikiama paslauga ar produkto gamyba. 

SEB bankas tvarumui skiria daug dėmesio, ir tai rodo finansavimo pasiūlymai, kaip antai mikropaskola, žaliasis lizingas ir palankesnės paskolų sąlygos projektams, kuriuos įgyvendindamas verslas mažina CO2 emisijas, didina energijos vartojimo efektyvumą, kuria naujus aplinkai draugiškus produktus ir kitaip prisideda prie klimato kaitos mažinimo. 

Vis dėlto pagrindinis kriterijus, verslui norint gauti finansavimą, yra finansinis įmonės sveikata, kurią nusako įvairių rodiklių visuma. Tačiau kiekvienas finansuotojas nori, kad įmonei pasisektų, todėl verta ateiti pasitarti iš anksto.

Komentaro autorė Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento vadovė