Lietuvos gyventojų finansinio saugumo tyrimai rodo, kad situacija, kalbant apie atsargai atidedamus pinigus, gerėja, tačiau nepakankamai: neseniai atliktos apklausos duomenimis, finansinių atsargų visai neturėjo penktadalis šalies gyventojų, o maždaug 60 proc. jų turėjo per mažai. Žiūrėkite seminaro „Taupymas ir investavimas – ką svarbu žinoti šiuo metu“ įrašą.
SEB banko taupymo ir investavimo strategijos vadovas Ovidijus Sačilka primena, kad taupymas ir investavimas užtikrina finansinį saugumą ir sudaro galimybes geriau gyventi ateityje: anksčiau išeiti į pensiją, išėjus į pensiją turėti papildomą pajamų šaltinį, greičiau sukaupti reikiamą sumą vaikų išsilavinimui, būstui pirkti ar kitiems ilgalaikiams finansiniams tikslams, pasiekti finansinę nepriklausomybę ir daugiau laiko skirti šeimai, poilsiui ar mėgstamai veiklai.
Žiūrėti seminarą „Taupymas ir investavimas – ką svarbu žinoti šiuo metu“ galite čia.
Prieš pradedant investuoti būtina sutaupyti
SEB banko ekspertas akcentuoja, kad pirmasis investavimo žingsnis iš tiesų yra taupymas – tik turėdami pakankamai santaupų galite pradėti investuoti, kitaip tariant, įdarbinti pinigus.
Kiek santaupų yra pakankamai? Ekspertai skaičiuoja, kad jaunas žmogus finansinei atsargai turėtų būti atsidėjęs 1–3 mėnesių savo darbo užmokesčio dydžio sumą. Šeimai reikėtų didesnės finansinės pagalvės – 3–6 mėnesių dydžio, o vyresniam žmogui rekomenduojama suma siekia 6–12 mėnesių darbo užmokestį.
Tik tuomet, kai šios finansinės atsargos užtikrintos ir atsiranda papildomų pinigų, galima pradėti galvoti apie investicijas. „Tai, ką sutaupote daugiau už tokią atsargą ir būtinų planuojamų išlaidų artimiausiu metu, net ne galite, o turėtumėte įdarbinti. Jei to nepadarote, yra posakis, kad galite pinigus laikyti po devyniais užraktais, bet jie vis tiek ras kelią, kaip jus palikti. Čia kalbame apie infliaciją, ilgainiui mažinančią pinigų vertę“, – sako O. Sačilka.
Svarbus laikotarpis ir rizikos tolerancija
Ekspertas sako, kad sprendimas dėl investicijų turi atitikti investuotojo interesus: jo asmeninius investavimo tikslus, finansines galimybes, planuojamą investavimo laikotarpį ir rizikos toleranciją.
„Svarbu suprasti, kad investavimas yra neatsiejamas nuo rizikos. Klasikinė teorija teigia, kad kuo daugiau rizikos, tuo didesnė galima grąža, ir atvirkščiai. Todėl prieš investuojant svarbu apsvarstyti, kiek rizikos galime ir norime prisiimti“, – sako O. Sačilka.
Tokiais neeiliniais laikais, kai pasaulis kovoja su COVID–19 virusu ir tai neišvengiamai daro įtaką investicijų vertės svyravimams, gera proga pasitikrinti, kiek investicijų vertė gali krypti nuo vidurkio. „Jei jau investuojate ir tokie svyravimai jums kelia įtampą, tai rodo, kad esate pasirinkę sau nepriimtiną riziką, tad ją reikėtų keisti į mažesnę. Ypač tais atvejais, jei investicijos trumpalaikės arba artėja investavimo laikotarpio pabaiga“, – pataria jis.
Finansų rinkos praktika rodo, kad kuo ilgesnį laiką investuojama, tuo daugiau rizikos galima prisiimti (netgi reikėtų) ir turėti galimybę gauti didesnę finansinę grąžą. „Ilgalaikės investicijos nepadės apsisaugoti nuo trumpalaikių svyravimų ir vertės mažėjimo, tačiau padės sulaukti nepalankių svyravimų pabaigos ir vertės kilimo esant palankioms aplinkybėms“, – sako SEB banko ekspertas.
Valdyti riziką padeda ir diversifikacija: investicijos turėtų būti išskirstytos į įvairias turto klases, nes taip išskaidytos jos apsaugo nuo prastų pavienių investicijų ir suteikia galimybę gauti pelno skirtingose vietose skirtingu metu, priklauso nuo aplinkybių. Paprastas tokios diversifikacijos pavyzdys – gatvės prekeivio, pardavinėjančio ir skėčius, ir akinius nuo saulės, prekyba.
Sudėtinių palūkanų stebuklas
Sudėtines palūkanas ir jų sukuriamą efektą mokslininkas Albertas Einšteinas pavadino aštuntuoju pasaulio stebuklu: jos gaunamos skaičiuojant metinę grąžą ne tik nuo investuotos sumos, bet ir nuo visų gautų palūkanų.
Investuojant labai praverčia A. Einšteino sudėtinėms palūkanoms sukurta „72 formulė“. Skaičių 72 padalijus iš metinės palūkanų normos gausime metų, per kuriuos investicija padvigubės, skaičių Pavyzdžiui, jei investicijų grąža yra 10 proc., tai 72 dalijame ir 10 ir gauname, kad investicijoms padvigubėti reikės 7,2 metų. Atitinkamai galima apskaičiuoti, kokios reikia palūkanų normos, kad investicijų vertė padvigubėtų per konkretų metų skaičių. Pavyzdžiui, kad investicijų vertė per 10 metų padidėtų dvigubai, turėtų būti 7,2 proc. metų palūkanų norma.
O. Sačilkos teigimu, didžiausias sudėtinių palūkanų efektas pasireiškia investuojant ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, jei iki pensijos norite sukaupti tam tikrą sumą, verčiau pradėti kuo anksčiau mokant mažesnę mėnesio įmoką, o ne didesnę įmoką vėliau, nes taip per laiką pinigų padaugės dėl palūkanų.
Psichologiniai investavimo aspektai
Pasak O. Sačilkos, emocijos investuojant neretai pakiša koją. „Ekonomika ir finansų rinkos veikia ciklais, pasitaiko ir anomalijų, tokių kaip dabar. Kiekvienoje ciklo stadijoje kyla ir tam tikrų emocijų, pavyzdžiui, atsiranda azartas, kai investicijų vertė kyla, ar panika, kai ji smarkiai nukrenta. Tai reikėtų turėti omenyje ir laikytis investavimo disciplinos – neprarasti galvos nei rinkai smunkant, nei jai kylant. Kainos pokyčiai yra neišvengiami ir dažniausiai nenuspėjami, o tyrimai rodo, kad laimi tie, kurie tokius laikotarpius ramiai išlaukia“, – pataria SEB banko taupymo ir investavimo ekspertas.
Šiame straipsnyje pateikta informacija apie SEB teikiamas investavimo paslaugas, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, nurodymas ar kvietimas pirkti arba parduoti konkrečias finansines priemones ir negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas ar dalis. Investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali mažėti arba didėti. Kai kuriais atvejais nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Jūs esate atsakingi už priimtus investavimo sprendimus, todėl, prieš juos priimdami, turėtumėte susipažinti su išsamia informacija, fondų, struktūrinių produktų ir kitų finansinių priemonių prospektais ir kita informacija, kurią galite rasti www.seb.lt.
