Greičiausiai daugelis sutiks, kad didžiausia dalis išlaidų šeimos biudžete tenka maistui. Suma, už kurią apsiperkame, priklauso nuo mūsų įpročių planuoti ir vartoti, tačiau jei turime tikslą taupyti, prireiks konkrečių sprendimų, mano kaunietė Monika. Ji teigia, kad sutaupyti pinigų perkant maistą gali kiekvienas ir tikrai ne kokybės ar sotumo sąskaita.
Moteris pasakoja, kad iki šeimos pagausėjimo niekada neskaičiavusi pinigų maistui. „Kol neturėjome vaikų, su vyru gyvenome pakankamai laisvą ir neįpareigojantį gyvenimą. Abu dirbome, laisvai leisdavome pinigus, praktiškai kiekvieną dieną per pietų pertrauką valgydavome kavinėse, vakarais – greito maisto restoranuose“, – pasakoja moteris.
Gimus dukrelei, Monika išėjo motinystės atostogų ir, kaip sako pati pašnekovė, nuo tada jos gyvenimo rutina ir maitinimosi įpročiai apsivertė aukštyn kojomis.
„Natūraliai pradėjau daugiau laiko praleisti namuose, tačiau stovėti prie puodų man nebuvo taip artima. Rūpinantis vaiku lankymuisi kavinėse tiesiog nebeliko laiko, o ir iš finansinės pusės tai tapo gerokai sudėtingiau, todėl neliko nieko kito, kaip tik savyje pabudinti kulinarę“, – juokiasi moteris.
Pradėjusi domėtis maisto gamyba, Monika greitai tapo tikra patiekalų eksperte, tačiau maistui išleidžiami pinigai vis dar sudarė didelę dalį šeimos pajamų. „Gaminau daug ir dažnai – kiekvieną dieną vis kiti pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Tačiau, mano nuostabai, nors ir atsisakiau viešojo maitinimo įstaigų, pasižiūrėjusi į banko sąskaitą didelio pokyčio nepastebėjau“, – pasakoja pašnekovė.
Turi tikslų sąrašą
Vieną dieną prie kavos puodelio draugei besiskųsdama dėl didelių išlaidų maisto produktams, Monika sulaukė klausimo, kuris, pasak jos, kardinaliai pakeitė jos požiūrį į apsipirkimą.
„Manęs paklausė, ar nuėjusi apsipirkti visada perku tik tai, kas būtina, ir ko man tikai reikės maistui gaminti. Prisipažinsiu, buvo šiek tiek gėda, kai atsakiau, kad nežiūriu, ką deduosi į pirkinių krepšelį“, – prisimena moteris.
Jau kitą dieną Monika į parduotuvę išėjo su būtiniausių produktų sąrašu rankose ir, kaip pati sako, rezultatas tikrai nudžiugino. „Nustebau, nes viską iš anksto apgalvojus apsipirkti tapo ne tik gerokai greičiau, tačiau ir patogiau – nebereikėjo blaškytis po skyrius, galvojant, ką gi čia įsigijus, ko reikia, o ko ne. Pirkau tik tai, ko man reikėjo, ir net nesižvalgiau į kitas lentynas“, – pasakoja moteris.
Planuoja apsipirkimus
Kitas žingsnis, kurio ėmėsi pašnekovė norėdama sumažinti išlaidas maistui – suplanuotas apsipirkimo laikas ir perteklinio maisto mažinimas.
„Tam, kad sutaupyčiau ne tik pinigų, bet ir laiko, nusistačiau apsipirkimo planą ir grafiką – vieną kartą per savaitę, dažniausiai savaitgaliais ir tik tada, kai apžiūriu namų lentynas ir šaldytuvą. Galbūt tai atrodo keista, tačiau kai nusiperki, pavyzdžiui, kavos, kurios kaina yra sumažinta, ir grįžusi namo dėdama į spintelę pamatai, kad dar turi du pilnus kavos pakelius, pasijauti be reikalo išleidusi pinigus“, – sako Monika.
Panaudoja vakarykštį maistą
Vis dėlto net ir kruopščiai planuodama savo pirkinius Monika įžvelgia vieną problemą, su kuria susiduria daug pasaulio gyventojų, – tai nuolatiniai maisto likučiai ir nežinojimas, kaip su jais pasielgti.
„Paaugus dukrai ir grįžusi į darbą įprotį gaminti dažnai apleisdavau. Maistą šeimai pradėjau ruošti kas 2–3 dienas. Nors į darbą visada stengiuosi įsidėti jau pasigaminto maisto, tačiau gyvenime būna visko – kartais atsiranda nenumatytų darbų, turi kažkur išlėkti, vyras papietauja mieste, o kartais ir pačiai apetito tiesiog nebūna. Tačiau išmesti pagaminto maisto tikrai nesinori“, – sako moteris.
Išeitis, pasak Monikos, buvo labai paprasta – maistą moteris nusprendė prikelti antram gyvenimui: „Kartais net nepagalvojame, kiek daug skirtingų patiekalų galime pasigaminti naudodami jau paruošto maisto likučius. Pradedant nuo paprasčiausių sriubų, į kurias galime sudėti praktiškai visus maisto produktus, baigiant gardžiais pyragais. Jei nuo vakarienės liko, pavyzdžiui, ryžių, juos galima paversti puikiu apkepu, bulvių košę – įdarytais maltinukais, keptą mėsą – troškiniu ar plovu. Receptų yra tikrai daug, tiesiog reikia šiek tiek fantazijos“, – pasakoja pašnekovė.
Sutaupė pinigų
Monika sako, kad vadovaudamasi naujomis savo apsipirkimo ir maisto gaminimo taisyklėmis labai greitai pastebėjo pirmuosius pokyčius piniginėje, o prabėgus keleriems metams – papildomą triženklę sumą savo banko sąskaitoje.
„Pirkdama tik reikalingiausius maisto produktus pamačiau, kad per mėnesį sąskaitoje lieka iki 100 eurų daugiau nei anksčiau, todėl tuos pinigus pradėjau taupyti ir dabar, per 2 metus, turiu sutaupiusi apie 2000 eurų“, – džiaugiasi moteris.
Dabar Monika nebeįsivaizduoja savęs išlaidaujančios maisto prekių parduotuvėje. Pasak jos, išsiugdžius tinkamus įpročius taupiai apsipirkti tampa tikrai nesudėtinga ir nuo to visiškai nenukenčia maisto racionas.
