„Kur investuoti?“ – tik vienas iš klausimų, kylančių tiek pradedantiems, tiek įgudusiems investuotojams. Kitas klausimas gali būti „Kaip investuoti?“ ar „Kokią investavimo strategiją rinktis?“. Investuodami dažniausiai renkamės iš dviejų pagrindinių investavimo metodų – aktyvaus ir pasyvaus. Nors abu jie veikia, jų tikslinė auditorija, investavimo principai ir tikslai – skirtingi.
Šiame straipsnyje sužinosite kuo skiriasi aktyvus ir pasyvus investavimas.
Apie tai, kurią investavimo strategiją pasirinkti, skaitykite šiame straipsnyje.
Aktyvaus ir pasyvaus investavimo skirtumai
Aktyvūs investuotojai laikosi aiškios ir konkrečios investavimo strategijos ir investicinius sandorius sudaro remdamiesi savo pačių atliktais konkrečių rinkų ir / ar įmonių tyrimais ir analize. Tai jie daro nuolat stebėdami vertybinių popierių rinką, pirkdami ir parduodami vertybinius popierius tuomet, kai mano, kad tam yra tinkamas metas. Paprastai tokių investuotojų tikslas – uždirbti didesnę grąžą, nei rinkos indekso grąža .
Pasyvūs investuotojai, tuo tarpu, nuo aktyvių veiksmų akcijų rinkoje susilaiko. Jie investuoja ne į atskirų įmonių akcijas, bet į investicinius fondus, ir biržoje prekiaujamus fondus (ETF), susietus su tam tikrais indeksais (pavyzdžiui, „S&P 500“) ir siekia atkartoti jų rezultatus . Pasyvaus investavimo tikslas – atkartoti bendrus rinkos augimo (traukimosi) rezultatus, o ne mėginti juos pralenkti.
Aktyvaus investavimo privalumai ir trūkumai
Privalumai |
Trūkumai |
| Lankstumas Kitaip nei pasyvūs investuotojai, aktyvūs gali susikurti savo asmeninį portfelį ir jį greitai keisti bei atnaujinti, siekdami pasinaudoti rinkos sąlygomis ar išvengti galimo nuostolio |
Sudėtinga diversifikacija Pačiam kuriant asmeninį portfelį gali būti sudėtinga jį pakankamai diversifikuoti, ypač jei turimas kapitalas nėra didelis |
| Galimybė gauti rinkos indekso grąžą viršijančią grąžą Patyręs aktyvus investuotojas gali atpažinti nepakankamai įvertintus vertybinius popierius arba įmones, turinčias didelį augimo potencialą |
Didesnės išlaidos paslaugoms Sandorių išlaidos, rinkos tyrimai ir analizės – visa tai mažina investicijų grąžą ir reikalauja investuotojo laiko |
| Didesnė nuostolio rizika Investuotojas gali priimti neteisingus sprendimus ir patirti didesnį nei rinkos pokytis nuostolį. Statistiniai tyrimai rodo, kad dauguma aktyvių investuotojų, nepaisant jų pastangų, ilguoju laikotarpiu nepasiekia geresnių rezultatų nei atitinkamas rinkos indeksas |
Pasyvaus investavimo privalumai ir trūkumai
Privalumai |
Trūkumai |
| Lengvesnė diversifikacija Investuojant į instrumentus, kurie atkartoja įvairius indeksus, pasiekti didesnę investicijų diversifikaciją yra lengviau |
Mažesnis lankstumas Pasyvūs investuotojai negali koreguoti ar atnaujinti savo portfelio kada panorėję |
| Mažesnės išlaidos paslaugoms Investuojant pasyviai mokesčiai įprastai yra mažesni, nes tiesiog yra atliekama mažiau pirkimo ir pardavimo sandorių |
Ribota grąža Investicijų grąža neviršys bendros rinkos grąžos |
| Mažesnė nuostolio rizika Kadangi pasyvus investuotojas kasdien nepriima asmeninių investavimo sprendimų, neteisingų sprendimų tikimybė yra mažesnė |
SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Taikomi mokesčiai, susiję su teikiamomis paslaugomis. Išsamiau su SEB banko paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ir su jomis susijusia rizika galite susipažinti https://www.seb.lt/privatiems/taupymas-ir-investavimas/investavimas/investuotoju-apsauga
SEB bankas rekomenduoja susipažinti su taikomomis sąlygomis ir prireikus pasikonsultuoti su banko specialistu.
