Per pastaruosius kelerius metus vis daugiau pasaulio investicijų valdymo bendrovių savo veikloje pradėjo taikyti atsakingo investavimo strategijas. Pasirinkusios šią strategiją, investicijų valdymo bendrovės ieško įmonių, kurios vykdydamos savo verslą didelį dėmesį skiria socialinei, aplinkos apsaugos ir valdymo politikai.
Atsakingomis investicijomis vis plačiau domimasi dėl besikeičiančių investicijų valdymo bendrovių vertybių ir padidėjusios tokių investicijų paklausos beveik kiekviename investuotojų segmente. Pavyzdžiui, moterys ir jaunesni (18–34 m.) investuotojai yra du greičiausiai augantys investuojančios visuomenės segmentai, o šios investuotojų grupės vis didesnį dėmesį skiria atsakingam investavimui. Didžiausia paklausa yra išsivysčiusiose šalyse, tokiose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Japonija, Vakarų Europa, Skandinavijos šalys, tačiau tendencija yra tokia, kad vis daugiau atsakingą investavimą besirenkančių investuotojų atsiranda ir kitose pasaulio šalyse.
Kas yra atsakingas investavimas?
Atsakingas investavimas yra tokia investavimo strategija, kuria siekiama sukurti tvarią finansinę vertę. Ji remiasi tuo, kad priimant investicinius sprendimus atsižvelgiama į socialinius, aplinkos apsaugos ir valdymo (SAV) veiksnius. Tokiu būdu geriau suvaldoma rizika ir siekiama tvarios ilgalaikės grąžos.
Atsakingo investavimo atsiradimą nulėmė asmeninės vertybės ir tikslai, institucinės vertybės ir misijos, rinkos paklausa. Investuotojai, kurie renkasi atsakingas investicijas, siekia ne tik uždirbti investicinę grąžą, bet ir tiki, kad tokiomis investicijomis prisideda prie socialinės, aplinkos apsaugos ir valdymo (SAV) praktinės pažangos. Yra ir investuotojų, tikinčių, kad taip investuodami jie pasieks geresnius ilgalaikius rezultatus. Didėjantis akademinių tyrimų skaičius rodo stiprų SAV ir investicinės grąžos ryšį.
Nėra vieno požiūrio ir vieno termino, apibūdinančio atsakingą investavimą. Priklausomai nuo to, kur sutelktas investuotojų dėmesys, vartojami tokie terminai: „etiškas investavimas“, „tvarus investavimas“, „poveikio investavimas“, „žalias investavimas“, „atsakingas investavimas“, „socialiai atsakingas investavimas“, „vertybėmis pagrįstas investavimas“ ir kiti.
Investicijų robotas
Investicijų robotas – tai automatizuotas investavimo sprendimas, skirtas tiek pradedantiems, tiek patyrusiems investuotojams.
Pradedant investuoti jums reikės skirti iki 15 minučių atsakyti į reikiamus klausimus. Tuomet gausite asmeninę investavimo rekomendaciją ir, nusprendę šia rekomendacija pasinaudoti ir atsidarę vertybinių popierių sąskaitą, galėsite pradėti investuoti.
Minimali suma pradedant investuoti su investicijų robotu yra 1 euras.
Kas yra socialiniai, aplinkos apsaugos ir valdymo (SAV) veiksniai?
SAV yra įmonių standartų rinkiniai, kuriuos socialiai atsakingi investuotojai naudoja vertindami investicijas. Aplinkos apsaugos veiksniai parodo, kaip įmonės prisideda prie natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimo. Socialiniai veiksniai nagrinėja, kaip įmonė valdo santykius su savo darbuotojais, tiekėjais, klientais ir bendruomenėmis, kuriose jos veikia. Valdymas susijęs su įmonės vadovybe, vadovų atlyginimais, audito ir vidaus kontrole, akcininkų teisėmis.
Atsakingo investavimo principai
2005 m. pradžioje generalinis Jungtinių Tautų sekretorius Kofis Annanas pakvietė didžiausius pasaulio institucinius investuotojus prisijungti prie atsakingo investavimo principų (angl. Principles for Responsible Investment, PRI) proceso kūrimo. Principai pradėti taikyti 2006 m. balandžio mėnesį Niujorko vertybinių popierių biržoje. Nuo tada šiuos principus taikančių investicijų valdytojų skaičius išaugo nuo 100 iki daugiau nei 1500, iš daugiau nei 50 šalių, kurie valdo 55 trilijonų eurų vertės turtą.
Atsakingo investavimo principai yra savanoriškai įgyvendinami principai, nustatyti didžiausių pasaulio investuojančių institucijų, laikantis Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos, Finansų iniciatyvos (UNEP FI) ir Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (UN Global Compact). PRI veikia jo besilaikančių investuotojų, finansų rinkų, ekonomikos, kurioje jie veikia, galiausiai aplinkos ir visuomenės kaip visumos ilgalaikių interesų naudai.
Yra išskiriami šeši atsakingo investavimo principai, kurie nusako, kaip praktikoje priimant sprendimus dėl investicijų turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos, socialinius ir valdymo klausimus.
Atsakingas investavimas SEB banke
Atsakingas investavimas užima svarbią vietą SEB investicijų valdymo veikloje. SEB vis daugiau investuoja į įmones, kurios aktyviai valdomos atsižvelgiant į SAV aspektus, nes SEB tiki, kad ateityje šios įmonės dirbs dar sėkmingiau mažindamos savo veiklos riziką ir išnaudodamos galimybes.
SEB, kaip akcininkas, siekia daryti įtaką įmonėms gerinant jų veiklos rezultatus aplinkos apsaugos, socialiniuose ir valdymo srityse. Tai pirmiausia daroma vykstant dialogui su įmone, taip pat bendradarbiaujant su kitais investuotojais ir balsuojant per visuotinį metinį akcininkų susirinkimą. Apskritai SEB aktyviai stebi daugiau nei 2500 pasaulio įmonių, kad identifikuotų pagrindines kliūtis, kurios gali padaryti įtaką bendradarbiavimui.
SEB Jungtinių Tautų remiamus atsakingo investavimo principus pasirašė 2008 m. Nuo to laiko SEB įsipareigojimai PRI kasmet didėjo, nes šių principų laikymasis vertinamas kaip svarbi ir naudinga praktika, padedanti vykdyti atsakingą įmonės valdymą. Iki 2015 m. 100 proc. SEB fondams priklausančio turto jau buvo valdomas laikantis PRI principų. Kai SEB renkasi ir vertina išorės fondų valdytojus, norima, kad jie vykdydami savo veiklą taip pat laikytųsi PRI principų.
Laikydamasis PRI principų SEB bendradarbiauja su viso pasaulio investuotojais. Tarp sričių, kur SEB veikia vadovaudamasis PRI, yra korupcija, klimato kaitos atskleidimas ir atsakingas verslas konfliktinėse zonose. Pavyzdžiui, nuo 2010 metų laikydamasis PRI principų SEB aktyviai įsitraukė į tarptautinę iniciatyvą, skirtą kovai su korupcija, ir siekė padaryti įtaką įmonėms, kuriose kilo neaiškumų dėl antikorupcinės veiklos.
Naujausias įvykis susijęs su atsakingu investavimu SEB – nuo 2016 m. liepos 1 d. SEB fondų valdymo įmonės iš savo sąrašų pašalino organizacijas, kurios užsiima anglies gavyba, t. y. kalnakasybos veikla ir kur daugiau nei 20 proc. įmonės ar įmonių grupės apyvartos sudaro kalnakasybos pinigai. SEB taip pat aktyviai diskutuoja su įmonėmis, kuriose anglis kaip energijos šaltinis viršija 10 proc. Toks sprendimas įgyvendintas SEB aktyviai valdomuose akcijų ir obligacijų fonduose.
Kaip SEB nusprendžia arba atsisako investuoti?
- Po atrankos – sprendimas neinvestuoti (angl. negative screening). Nei vienas SEB fondas neinvestuoja į įmones, kurios užsiima prieštaringai vertinamų ginklų gamyba ar prekyba bei rengia branduolinio ginklo gamybos ir plėtros programas, taip pat į įmones, kurios veikia alkoholio, tabako ir pornografijos sektoriuose. Vengiama investuoti ir į įmones, kurios pagrindines pajamas uždirba iš azartinių lošimų paslaugų.
- Po atrankos – sprendimas investuoti (angl. positive screening). SEB investiciniai fondai vis dažniau investuoja į įmones, kurioms puikiai sekasi vykdyti savo veiklą aplinkosaugos srityse, kurios susijusios su išmetamu anglies dvideginiu, vandens suvartojimu ir toksinėmis medžiagomis. Investicijos į tokio tipo įmones sudaro didelę dalį visų SEB portfelio investicijų.
Šaltiniai: SEB, UN Principles for Responsible Investments (PRI), Global Sustainable Investment Alliance, The Forum for Sustainable and Responsible Investments, Investopedia.
