
„Turėti pinigų – turėti laisvę rinktis. Tai suteikia saugumo, tvirtumo, ramybės ir harmonijos gyvenimui, dovanoja daug energijos ir pašalina krūvas nereikalingo nerimo. Kai nereikia galvoti apie pinigus, turime daugiau erdvės kūrybai ir svajonių pildymui“, – apie tai, kodėl reikėtų turėti santaupų, sako Norvegijoje gyvenanti Simona, kuriai kažkada taupymas tapo didžiuliu atradimu, o šiandien yra neatsiejama biudžeto valdymo dalis.
Birželio pradžioje SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas rodo, kad per pastaruosius metus ketvirtadalis, t. y. 24 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, taupymui skyrė daugiau negu 20 proc. gaunamų mėnesio pajamų. Bemaž tiek pat, 23 proc., taupymui skyrė iki penktadalio pajamų. Kita vertus, trečdalis (32 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų taupo nereguliariai ir ateičiai atsideda tik tiek, kiek tą mėnesį lieka neišleistų pinigų.
Pradėti rekomenduotų nuo taupymo nenumatytiems atvejams
„Taupyti pradėjau savo darbo dėka: dirbu su finansais ir darydama biudžetus įmonei suvokiau, kad ir sau asmeniškai būtų naudinga tokį pasidaryti“,– apie finansų tvarkymo pradžią pasakoja Simona.
Su partneriu gyvenančios moters teigimu, poros pajamos keliauja į bendrą sąskaitą, iš kurios būna išskirstomos skirtingiems poreikiams ir tikslams: po tam tikrą sumą kiekvienas išsimoka sau asmeninėms einamosioms išlaidoms; dalis tenka pastovioms išlaidoms, tokioms kaip maistas ir mokesčiai; atskira dalis keliauja taupymui bendriems didesniems pirkiniams; ilgalaikiam taupymui; laisvalaikiui; aukojimui; nenumatytiems atvejams.
„Į privačias vienas kito išlaidas nesikišame, kiekvienas išleidžia jas, kur nori – kavai su draugėmis, gėlėms, masažui, drabužiams ar panašiai, – sako Simona. – Nenumatytiems atvejams skirta suma reikalinga tam, kad, netekus darbo, keletą mėnesių nereikėtų sukti galvos, iš kur gauti pinigų ar imti paskolą iš banko – tai ypač praverstų tokiose situacijose, kaip pavasarį užlupus COVID-19.“
„Tiems, kas dar netaupo, tačiau norėtų pradėti, siūlyčiau pirmiausia atsidaryti sąskaitą nenumatytiems atvejams – tai saugumas ir tobula pradžia eiti taupymo keliu toliau“, – rekomenduoja Simona.
Taupymas = pajamų paskirstymas
Vilnietė Diana taip pat atsakingai valdo savo biudžetą, kuriame yra ne viena eilutė skirtingiems tikslams, tačiau pati to nevadina taupymu. „Aš nejaučiu to kaip taupymo ir juo labiau man tai ne kokia prievolė ar kančia, o tiesiog pajamų paskirstymas pagal prioritetus ir poreikius“, – sako ji.
Pasak pašnekovės, jos planavimas – paprastas: pusę visų pajamų ji skiria einamosioms išlaidoms, maistui, mokesčiams, o kitą pusę paskirsto į šešias dalis, iš kurių kelios kinta pagal poreikius.
Tarp nekintančių eilučių – skirta labdarai; mokesčiams, kuriuos kartą per metus ji turi susimokėti už darbą su individualia veikla pagal pažymą; būsto paskolos eilutė. Kitos trys dalys varijuoja pagal poreikius: ar tai būtų jos mėgstamos kelionės, ar brangesni pirkiniai.
„Didesniems daiktams visad pasilieku laiko sukaupti po truputį, nes nenoriu spontaniškų pirkinių, be to, per ilgesnį laiką apgalvoju, ar tikrai noriu to daikto“, – savo patirtimi dalijasi Diana, dar papildomai kaupianti pensijai ir investuojanti keliomis kryptimis.
Taupyti padeda ir išmaniosios technologijos
Simonai detaliai planuoti ir valdyti išlaidas padeda paprasčiausia „Excel“ lentelė, tačiau šiais laikais galima pasinaudoti ir išmaniosiomis technologijomis siekiant asmeninių taupymo tikslų. Vieni iš tokių – skaitmeninė taupyklė ir periodinis pervedimas, kuriuos galima išbandyti SEB mobiliojoje programėlėje.
Naudojantis skaitmeninės taupyklės paslauga, kaskart atsiskaitant debeto kortele suma yra suapvalinama, o skirtumas pervedamas į nemokamą kaupiamojo indėlio sąskaitą. Pavyzdžiui, sumokėjus 6,70 euro, taupyti automatiškai bus skiriama 30 centų. Skaičiuojama, kad per metus vien tokiu būdu vidutiniškai galima sutaupyti apie 150–160 eurų, o sutaupytą sumą bet kada galima pervesti į savo banko sąskaitą ir naudoti.
Periodinis pervedimas – tai reguliarus norimos sumos pervedimas iš pasirinktos banko sąskaitos į kaupiamojo indėlio sąskaitą. Galima nustatyti norimą pervedimo datą, dažnumą ir sumą, o speciali skaičiuoklė padės sužinoti, kiek ir kaip dažnai taupymui reikia skirti pinigų, norint pasiekti savo tikslą.
Ekspertai vieningai sutaria, kad geriausias laikas pradėti taupyti yra esamasis: nepriklausomai nuo to, kokio dydžio pajamos, planuoti savo biudžetą ir vos gavus atlyginimą atsidėti santaupoms nors ir po nedidelę dalį – visad verta.