Apie rizikos valdymą dažniausiai susimąstome tik tada, kai projektas žlunga. Todėl jau projekto pradžioje reikėtų bent jau patiems pagalvoti, kokia rizika gali kilti ir kaip mes ją valdysime. Tai padaryti tikrai verta.

Pavyzdžiui, vystant verslą nusprendžiama žengti į Afrikos žemyną. Ten rinka didelė, daug jaunų žmonių, bet staiga tavo partneris tau nesumoka pinigų ir tu prarandi pusės metų apyvartą. Taip nutikti gali, jei, pavyzdžiui, partneriais pasirenki startuolius, neturinčius finansinių galimybių, tad jie bendradarbiaudami išeikvoja tavo pinigus, o prekės dingsta kažkur džiunglėse.

Taip gali nutikti, jei nekreipsite dėmesio į rizikos valdymą, todėl pirmiausia reikia skirti dėmesio rizikos analizei. Privalu suprasti, kaip riziką valdysi, ir tai daryti.

Versle galime susidurti su labai įvairiomis situacijomis, apie kurias verta pamąstyti iš anksto. Pavyzdžiui, pradedi dirbti su partneriais Šri Lankoje, nes ten radai būdą pigiau gaminti savo produktą, arba samdai IT projektų įgyvendintojus iš Ukrainos, nes Lietuvoje nepavyksta rasti žmonių. Gali nutikti labai įvairių, neįprastų įvykių, bet, net taip įvykus, reikia mokėti valdyti atsiradusią riziką.

Kartais gali pasisekti  irtu nepakliūsi į sudėtingą situaciją, bet taip nutinka ne visada. Gali būti taip, kad žmonės tiesiog dings arba partneriai nesumokės. Tada gali padėti geri finansų specialistai, atsakingi už rizikos valdymą.

Kalbant apie rizikos valdymą labai svarbus struktūrinis mąstymas: kas būtų, jeigu būtų? Ypač jis praverčia tada, kai imatės tai,  ko iki galo nesuprantate.

Kokios temos aktualios kalbant apie rizikos valdymą? Pagalvokite apie intelektinės nuosavybės apsaugą, ypač jei ruošiamasi bendradarbiauti su startuoliais  ar kuriamos programėlės. Ar visi esame sutinkate, kad būtina investuoti į intelektinės nuosavybės apsaugą? Galiu pateikti pavyzdį. Viena įmonė pradėjo prekiauti pasaulinėje rinkoje. Jos apyvarta siekė apie 10 mln. JAV dolerių. Įmonės atstovai kreipėsi į JAV patentų biurą, kad gautų savo gaminio patentą, tačiau amerikiečiai pasakė, kad jų inovacija nėra pakankama norint gauti patentą. Po dvejų metų kita amerikiečių įmonė kreipėsi į JAV patentų biurą ir gavo patentą, nors inovacija buvo tokia pat. Turėdami šį patvirtinimą, JAV įmonės atstovai kreipėsi į pirmąją įmonę ir paprašė mokėti 30 proc. prekės kainos jiems už patentuotos inovacijos naudojimą.

Taigi geriau mokytis iš kitų klaidų. Nepamirškite valdyti rizikos ir tam skirkite pinigų. Pavyzdžiui, minėtu atveju galbūt reikėjo samdyti labiau patyrusius teisininkus, kurie būtų padėję pasirūpinti patentu. Juk, pasirodo, inovacija buvo pakankama norint gauti patentą jam gauti. Arba galbūt reikėjo iš karto steigti įmonės padalinį JAV, kad bendrovė atrodytų kaip vietinės rinkos dalyvė.

Kai aplink yra tiek daug pavyzdžių, mokytis iš savo klaidų nėra pats geriausias būdas. Taip, valdyti riziką niekam nepatinka, bet  valdymo svarbą labai gerai suprantame, kai nutinka nemalonūs įvykiai. Geriau būti labiau skeptiškiems iš pat pradžių negu vėliau susidurti su pasekmių valdymu.