• Kuo maža įmonė yra pranašesnė už didelę organizaciją?
• Kodėl patariama augti greitai?
• Kaip elgtis: brautis į užsienio rinką ar pradėti verslą Lietuvoje?

Kuo maža įmonė yra pranašesnė už didelę organizaciją?

Keletą, manyčiau, lygmenų galima išskirti tokiam klausime. Pirmas, iš principo, kaip žmogui – ko tu lauki, ko tau reikia iš gyvenimo? Vieniems pakanka labai paprasto gyvenimo, labai paprastų rodyklių. Kitiems norisi vis dėlto pakeisti pasaulį. Tai čia atskiras klausimas – filosofinis, asmeninis, nelabai liesiu. Bet iš verslo pusės reikia suvokti labai vieną svarbų dalyką – pradedant verslą tu negali pasigirti tokiais resursais, kuriuos dažniausiai turi didelės korporacijos. Taigi, masto ekonomika, dydis, plotis yra ne ta stiprybė, kurią turi startuolis. Vienintelė savybė, kurią turi startuolis ir kurios neturi didžiausios pasaulio korporacijos, yra judėjimo greitis. Nesigilinsiu į finansinius instrumentus, gal banko klientai patys tą pabandys suprasti, bet pasakysiu tokią tezę, kad startuolis, kuris auga, pavyzdžiui, tris kartus per metus, nesvarbu, ar jo dydis yra dešimt žmonių ar šimtas žmonių, yra finansiškai daugeliu aspektų daug pajėgesnis negu multimilijardinė korporacija, kuri nejuda tokiu greičiu. Fizikos dėsnis yra labai paprastas – dideliu greičiu gali judėti tiktai mažas kūnas. Priešingu atveju, impulsas turėtų būti per didelis. Taigi, startuolis arba maža kompanija, iš principo gali judėti ir augti tris kartus per metus, ko negali fiziškai tokios korporacijos kaip „Microsoft“ ar „Google“, nes jeigu taip būtų, tai po trijų metų prarytų visą pasaulio ekonomiką. Tai yra greitis, plėtra. Tai yra vienintelis instrumentas. Tai leidžia pritraukti labai daug kapitalo. Tai leidžia pritraukti labai daug žmonių. Iš tikrųjų tai leidžia daryti tokius žingsnius, kokių didelės korporacijos negali. Vėlgi, paliksiu savarankiškai namų darbui įsigilinti, kodėl finansiškai taip yra.

Kodėl verta augti greitai?

Pirma priežastis, ką reikia suvokti, 300 procentų metinis augimas, tai yra dešimt kartų ir daugiau augimas per tris metus ir panašiai. Jeigu tu taip greitai nejudi, tada tu esi dvigubai silpnas. Tu esi ir mažas – negali nei įdarbinti įdomių žmonių, nei investuoti reikšmingų resursų į produktą ar paslaugą –, nei tu dėl greičio esi pajėgus įdarbinti kapitalą, turėti gerą grąžą ir investuoti kažką prasmingo, reikšmingo į bet kokį produktą ar paslaugą.

Antras dalykas, vėlgi čia galima analizuoti beprotiškai ilgai, bet antras dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, yra, kad tik aukštas potencialas yra atskaitos taškas startuoliui dirbti su rizikos kapitalu. Nes rizikos kapitalas, kaip instrumentas, yra atrastas labai neseniai, prieš kokius trisdešimt metų. Atrastas tiktai tada, kai atsirado tokios vertikalės kaip informacinės technologijos, kurios leidžia verslui išaugti iki milijardo vartotojų. Niekad viešbutis ar restoranas tiek neišaugs. Taškas. Fizikos dėsniai yra kitokie. Ir tai potencialiai reiškia, kad tu gali labai greitai ir labai didelę grąžą turėti į investuotą kapitalą, kad potencialiai tavo tūkstantis dolerių gali išaugti dešimt tūkstančių kartų, šimtą tūkstančių kartų ir daugiau. Ir vėlgi tokie ekonomikos dėsniai negalioja fiziškame pasaulyje, kur iš tikrųjų tiktai tokiu greičiu gali statytis viešbučiai, pastatai, verslai, valyklos, remontai ir visa kita. O tai reiškia, kad principinis rizikos kapitalo objektas yra verslas, kuris potencialiai gali išaugti šimtą kartų ir daugiau. Tiktai tai pateisina labai aukštą riziką, prie kurios rizikos kapitalas iš principo ateina į startuolius. Nes ekonomika paprasta – kuo didesnė yra rizika, tuo didesnė privalo būti grąža, kitaip ekonomika neveikia. Taigi, potencialas išaugti 10–20 procentų, įvertinus tai, kad startuolio rizika – tiesiog neišgyventi 90 procentų pirmuosius metus, yra jau nesuderinama su finansų instrumentu. Kitais žodžiais, jeigu mažas verslas turi dar ir mažą ambiciją, pavyzdžiui, išaugti 10–20 procentų, tai reiškia, kad nors ką daryk, tu tiesiog nepritrauksi nors kiek didesnių resursų. Ar pastatyti vieną restoraną, ar pastatyti feisbuką, pastanga fizine prasme, darbo valandų prasme yra beveik ta pati. Rezultatas gali skirtis 10 tūkstančių kartų. Klausimas – kam skirti savo laiką kažkam, kas neveda prie tikrai didelės gerovės?

Kaip elgtis: brautis į užsienio rinką ar pradėti verslą Lietuvoje?

Labai priklauso nuo kiekvieno atskiro startuolio. Vėlgi, nusistovėjusi nuomonė, pavyzdžiui, kad dalijimosi ekonomika yra miesto lygmens servisas. Tai jeigu nors ką galvoji – ar antrą „Uber“, ar „Airbnb“, ar kažką panašaus, iš karto globaliai plėstis tiesiog fiziškai neįmanoma. Privalai geografiškai pradėti nuo vieno taško. Po to judėti taškas po taško. Kiti verslai – mobiliosios aplikacijos, žaidimai – jie nepririšti prie geografijos, gali būti iš karto aptarnaujamas visas pasaulis. Taigi, kažkiek priklauso nuo kiekvieno atskiro verslo. Tai tą reikia įvertinti. Labai dažnas kelias Lietuvos startuolių yra pradėti Lietuvoje. Tai reiškia įdarbinti visus mažos šalies pranašumus – lengvos partnerystės, maža šalis, lengva rinkodara, kritinės masės pasiekimas, vartotojų auginimas, lyginamai maži kaštai vartotojų pritraukimui ir panašiai. Užsitvirtinus Lietuvoje, judėti į antrą rinką, tarpinę. Pavyzdžiui, Lenkija yra puiki labai didelė rinka, bet panašus mentalitetas, sąlygos, ekonomika ir panašiai. Užkariavus antrą rinką judėti į Ameriką, Britaniją – kokią didžiąją rinką. Ir tada jau globaliai. Vėlgi, šiek tiek priklauso nuo atskiros verslo idėjos.

Ar lengva pasiekti verslo aukštumas?

Labai priklauso, aišku, nuo paties verslo. Sakyčiau tokie baziniai žingsniai, kuriuos reikėtų padaryti, keista bebūtų, bet 90 procentų darbo yra viduje. Tiesiog užsimerkti, pagalvoti, atsakyti sau „taip“, „ne“, ar galiu, noriu, ar tikiu pakankamai, kad investuočiau bent jau metus savo darbo į savo idėją. Atsakymas „taip“ – visa kita yra technika, logistika. Vėlgi, mes, kaip fondas, dirbame su labai dideliu srautu žmonių, aptarnaujame šiuo metu gal apie šimtą paraiškų per savaitę. Atskaitos taškas yra atskiras individas, kuris yra pasiryžęs ir motyvuotas investuoti į save savo laiką, savo energiją į savo darbą. Jeigu atsakymas „taip“, visa kita, iš tikrųjų dabar yra sočiai ir žaidėjų, ir pagalbininkų, ir resursų. Nėra jokios žinių srities, kurios negalima išmokti per septynias dienas savarankiškai. Taigi, visa kita yra stabdantys faktoriai. Pradžia yra nuo savęs. Tai tas pirmasis žingsnis, kurį aš sakiau ir palinkėjau, – su savimi susitvarkyti ir suprasti, ko tu nori, ir ką tu esi linkęs ir pasiruošęs tam atiduoti, investuoti. Tai yra jau 90 procentų sėkmės.