• Kaip išsiaiškinti, ar idėja yra verta dėmesio?
• Ar brangu pasiruošti kampanijai „Kickstarter“ platformoje?
• Ko reikia, kad kampanija pasisektų ir būtų surinkta norima pinigų suma?

Kaip suprasti, kad tai yra ta idėja, kurią reikia pradėti įgyvendinti?

Vienas iš būdų tą atrasti ir, kas ir man pavyko pačiam šiuo atveju, tai sugretinti asmenines aistras su asmeniniais gebėjimais. Ir trečias dalykas yra atrasti rinką, kurioje galėtum būtent realizuoti save. Paskutiniu metu labai stipriai susidomėjau sportu ir taip intensyviai, kad kiekvieną dieną ir iš karto tapo labai aktualus mitybos klausimas. Tai atrodo žingsnis po žingsnio atėjau iki „blenderio“ per būtent tą aistrą. Asmeniniai gebėjimai daryti verslą, kurti naujus projektus, produktus ir projektus, ir verslus, lyg ir gerai jaučiuosi tame. Ir ko man iš tikrųjų labai trūko, tai, ką aš galiu sukurti, ką padaryt. Tai tarp tos aistros sportui ir mitybai, ir noro daryti kažką, kurti didesnio, būtent tas buvo trečias komponentas, kur viskas kartu susiėjo į vieną bendrą visumą ir kiekvieną dieną duoda motyvacijos judėti į priekį.

Kiek projektas surinko pinigų „Kickstarter“ platformoje?

Kampanija truko 31 dieną, kurios metu surinkom 82 tūkstančius svarų. Ir po kampanijos dar buvo papildomi pardavimai jau tiems žmonėms, kurie įsigijo maisto trintuvą prieš tai. Pardavėm dar 20 tūkstančių įvairių priedų, puodukų ir kitos produkcijos. Iš viso bendrai surinkta daugiau negu 100 tūkstančių pinigų.

Kiek kainuoja pasiruošti „Kickstarter“ kampanijai?

Trys etapai. Pirmajam etapui – istorijos sukūrimui – maždaug apie kokį tūkstantį reikėtų skaičiuoti, jeigu nesi pats dizaineris, jeigu negali nupiešti, jeigu nesi „copywriteris“, jeigu negali parašyti, tai vėlgi draugų, pažįstamų pagalba plius minus, sakykim, draugiška ta kaina, tai apie tūkstantį galima tą visą pasidaryti.
Antrasis etapas kainuotų brangiau, nes mes jau turėtume šitoj vietoj tikrintis reklamą Facebook. Tai reiškia, kad mes turim investuoti pinigus tam, kad galėtume pasiekti didesnes auditorijas. Šiuo atveju biudžetas gali būti nuo tūkstančio iki 5 tūkstančių. Kuo daugiau išleisim, tuo daugiau mes pamatysim pasaulyje, kaip žmonės reaguoja į patį produktą, į istoriją ir taip toliau. Tai apie 4 tūkstančiai, sakykim.
Trečiasis etapas, kada yra kuriamas pats puslapis, tai reiškia piešiami „vizualai“, rašomas tas pats tekstas ir video. Video, manau, kas vėlgi, kokios yra galimybės, kas ką gali pasikviesti į pagalbą, bet taip maždaug reikėtų planuotis apie 5 tūkstančius. Tai bendroj sumoj, bendras pasiruošimas kainuoja 10 tūkstančių. Reikia turėti omeny, kad visas procesas vyksta pusę metų. Tai jeigu jūs tą pusę metų nieko nedirbat arba jeigu jūs turit kolektyvą savo, kuriuos irgi pasikvietę ir jiems irgi reikėtų už jų laiką atsilyginti, prie to 10 tūkstančių reikėtų atitinkamai pridėti, sakykim, kiek kainuoja papildomų rankų laikas.

Į kuriuos svarbius techninius aspektus reikia atsižvelgti?

Reikia išsirinkti šalį, iš kur jūs startuosit. Mes, pavyzdžiui, startavom iš UK. Kadangi ateity matom UK savo namų rinka, tai pasirinkom naują kampaniją tikslingai įkurti UK. Tai viena iš galimybių. Didžiulis sąrašas yra kur „Kickstarter“ veikia, deja, Lietuvoj ne. Tai įmonės įkūrimas UK, banko sąskaitos atidarymas UK, pakankamai tokios komplikuotos procedūros, tačiau su tam tikrų lietuvių pagalba, kurie dirba UK, tas kur kas paprasčiau viskas vyksta.

Sėkmės ingredientai

Manau, kad vienas didžiausių ingredientų yra atsakymas į klausimą „kodėl?“. Kodėl tai yra daroma? Pačiam teko susidurti, kadangi tai yra trečiasis startuolis ir pirmiems dviem iš tikrųjų labai trūko būtent to „kodėl?“. Lyg norėjosi kažkokio pasaulinio startuolio, norėjosi užsiimti įdomia veikla, kad ta veikla būtų naudinga kitiems ir taip toliau, bet vis kažko trūko. Tad kuriant šį produktą pavyko išsiaiškinti pačiam sau, kodėl aš jį darau. Kodėl aš skiriu tiek daug laiko, kodėl aš taip stipriai rizikuoju, nes iš tikrųjų kai darai startuolį, tai greičiausiai nieko iš to gero neišeis. Greičiausiai tai bus „feilas“, tai bus patirtis ir viskas. Ir tada turėsi judėti į priekį.
Tad kai randi atsakymą į tą klausimą, kodėl tu tai darai, daugelis dalykų tiesiog atsistoja į savo vietas. Kur kas paprasčiau kalbėti su investuotojais, nes jie mato degančias akis. Niekas nežiūri į skaičiukus, „excelį“ ir taip toliau. Jeigu žmonės mato, kad tu degi, kad tu tiki, aišku, turi būti racionaliai gebėt paaiškinti, kas kaip bus vyksta, bet, kai yra tas užsidegimas ir tikėjimas, tai yra vienas iš pagrindinių ingredientų. Jeigu jo nėra, reiškia, tai dar yra ne ta idėja, ne tas projektas ir reikėtų ieškoti iš tikrųjų, kas yra tavo.