Kas gyvena ant grynųjų pinigų?

Į mūsų rankas patenkantys banknotai ir monetos prieš tai jau buvo čiupinėti gausybės pirštų. Taigi su pinigais į mūsų kišenes, taupykles ar pinigines neišvengiamai atkeliauja ir dalis prieš tai juos turėjusių žmonių istorijos. Remiantis SEB banko inicijuoto Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikto tyrimo duomenimis, ant Lietuvoje cirkuliuojančių grynųjų pinigų galima rasti bakterijų ir grybų, kurie gali sukelti ligas.

„Šios ant banknotų esančios bakterijos gali sukelti įvairius susirgimus. Pvz., čiupinėjant banknotus gali būti perduodamos salmonelės, escherichijos, kurios gali sukelti viduriavimą, stafilokokai, sukeliantys pūlines infekcijas. Taip pat ant pinigų gali būti grybelių, kurie sukelia, pavyzdžiui, odos ir nagų grybelį. Turint omenyje, kad Lietuvoje cirkuliuojanti valiuta dar gana nauja, mūsų čiupinėjami pinigai ateityje pasidengs dar didesniu bakterijų ir grybelių sporų sluoksniu“, – sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bakteriologinių tyrimų skyriaus vedėja Česlova Butrimaitė – Ambrozevičienė.

Remiantis tyrimo duomenimis,  ant banknotų esančių įvairių bakterijų skaičius siekia iki 2300 (priklauso nuo banknotų susidėvėjimo). Tyrimo metu ant smulkiausio nominalo – 5 eurų – kupiūrų taip pat rasta vidutiniškai apie 40 enterobakterijų, galinčių sukelti viduriavimą.

Tyrimo metu taip pat imti mėginiai ir nuo mokėjimo kortelių paviršių – jų paviršiai palyginti buvo kur kas švaresni. Ant vienos mokėjimo kortelės vidutiniškai rasta apie 40 įvairių bakterijų. „Tokį rezultatą galima paaiškinti tuo, kad grynuosius pinigus paprastai čiupinėja
daug žmonių, jie keliauja iš rankų į rankas, o mokėjimo kortelę naudoja tik vienas žmogus“, - sako Č. Butrimaitė – Ambrozevičienė.
Ant grynųjų pinigų rastos bakterijos

„Nors anksčiau grynuosius pinigus kiekvienas mūsų čiupinėdavo kasdien, tačiau dabar pastebime, kad atsiskaitymo įpročiai sparčiai keičiasi. SEB banko duomenimis, kas trečias euras (33 proc.), kuriuo atsiskaitoma už prekes, yra išleidžiamas atsiskaitant mokėjimo kortele – prieš metus šis santykis buvo 30 procentų“ – sako  SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta sparti mokėjimo kortelių infrastruktūros plėtra: šiandien kortele galima mokėti net kai kuriose turgavietėse, taksi automobiliuose, įvairias valstybės institucijų rinkliavas, užsukus pas notarą. Šiuo metu SEB banko išduotų mokėjimo skaitytuvų skaičius, palyginti su laikotarpiu prieš metus, yra išaugęs 11 proc. ir siekia beveik 18 tūkstančių.

Faktai apie grynuosius pinigus:

• SEB banko 2015 m. pirmojo pusmečio duomenimis, vidutiniškai SEB banko klientas iš bankomato vienos operacijos metu pasiima 110 eurų;
• Šių metų pirmąjį ketvirtį mokėjimo kortele prekybos ir paslaugų vietose vidutiniškai buvo atsiskaitoma 25 kartus, o grynųjų pinigų iš bankomatų buvo pasiimama vidutiniškai 11 kartų. Palyginti su 2011 metų pirmuoju ketvirčių, matyti, kad dabar kortelėmis atsiskaitoma gerokai dažniau - tuo metu viena mokėjimo kortele prekybos ir paslaugų vietose per ketvirtį vidutiniškai buvo atsiskaitoma 18 kartų, o grynųjų pinigų iš bankomatų pasiimama 12 kartų.

Tyrimo rezultatai

• Ant vienos 5 eurų nominalo kupiūros vidutiniškai yra apie 150 įvairių bakterijų.  Jų skaičius siekia iki 300 (priklauso nuo banknotų susidėvėjimo)
• Ant kiekvienos 5 eurų nominalo kupiūros rasta vidutiniškai apie 40 enterobakterijų, sukeliančių viduriavimą
• Ant 10 eurų nominalo banknotų vidutiniškai yra daugiau negu 40 įvairių bakterijų. Bakterijų skaičius ant banknoto gali siekti  iki 170
• Ant 20 eurų banknotų vidutiniškai rasta apie 600 bakterijų.  Jų skaičius siekia iki 2 300 (priklauso nuo kupiūros susidėvėjimo);
• Ant 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 euro centų monetų vidutinis bakterijų skaičius siekia iki 40
• Ant mokėjimo kortelių paviršiaus rastų bakterijų skaičius vidutiniškai siekia apie 40

Užsienio tyrimų duomenys:

• 2013 metais bendrovės „Mastercard“ atlikto tyrimo duomenimis, beveik 60 proc. europiečių teigia, kad grynieji pinigai turi daugiausia nešvarumų, palyginti su kitais paviršiais, kuriuos kasdien liečia daugybė žmonių
• 2012 metais Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad ant vienos euro kupiūros gali būti vidutiniškai apie 11 tūkstančių bakterijų

Ant grynųjų pinigų rastos bakterijos