Tadas Jonušauskas. Ko iš 2025 metų gali tikėtis Lietuvos vežėjai?

Svarų indėlį į šalies ekonomiką įnešantis krovinių pervežimo ir logistikos sektorius patiria stiprią Europos Sąjungoje vyraujančių ekonomikos tendencijų įtaką. Mažmeninės prekybos atsigavimo tempas, pramonės lūkesčiai ir gamybos pokyčiai tiesiogiai veikia tarptautinių pervežimo paslaugų paklausą. Žvelgiant į 2025 metus, akivaizdu, jog ilgalaikiai iššūkiai tęsiasi ir beldžiasi nauji.

Matome, kad pervežimo ir logistikos paslaugų paklausa atsigauna lėčiau, nei buvo tikėtasi. Prognozuojama, kad Europos šalių ekonomika 2025 metais augs truputį greičiau negu pernai, tačiau nerimo fonas išliks. 

Kad nerimas gali lengvai pavirsti įtampa, rodo Vokietijos Vyriausybės krizė – didžiausia Europos ekonomika sprendžia daug sudėtingų uždavinių. Vyriausybės ateities galvosūkį metų pabaigoje narpliojo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Todėl nenuostabu, kad ES pramonės lūkesčiai išlieka prasti ir teigiamų pramonės gamybos pokyčių nematyti. Europos verslą papildomai alina brangesni negu kituose regionuose energijos ištekliai ir nuogąstavimai dėl išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybinių karų.

Bet prošvaisčių yra. Pavyzdžiui, ES šalyse pajamoms augant sparčiau negu vartojimo prekių ir paslaugų kainoms, atsigauna perkamoji gyventojų galia. Tik gyventojai vis dar atsargūs – namų ūkių taupymo norma yra padidėjusi. Teigiamą įtaką ir vartojimui, ir investicijoms toliau turėtų daryti mažėjančios palūkanų normos.

Panašu, kad atsigauti ima ir mažmeninė prekyba, ypač Pietų Europoje. 2025 metais mažmeninės prekybos rodikliai turėtų pajudėti į viršų ir Vokietijoje, jeigu ten nesuprastės padėtis darbo rinkoje ir nepaspartės infliacija.

Nestabilus pasiūlos ir paklausos santykis

Dėl nepalankios makroekonominės aplinkos 2023 metais 3 procentais smukusi ES kelių transporto rinka toliau traukėsi ir 2024 metais. SEB banko analitikai prognozuoja, kad 2025 metais kryptis turėtų pasikeisti – pervežimų apimtys pradės augti, tačiau lėtai ir nuosaikiai – panašiu tempu kaip visa euro zonos ekonomika. Akivaizdu, kad itin sumažėjusi paslaugų paklausa nėra atsigavusi ir svyravimų rizika išlieka. 

Pastaraisiais metais buvo galima stebėti, kaip prie sumažėjusios paklausos Europoje prisitaikė transporto pasiūla. 2024 metų duomenys rodo, kad vilkikų registruota 10 proc. mažiau lyginant su ankstesniais metais. Iš rinkos traukėsi silpnesni ir smulkesni žaidėjai, suaktyvėjo senesnių transporto priemonių pardavimai į trečiąsias šalis. Sprendžiant iš „Transporeon’o“ indekso, vežėjai galėjo lengviau atsikvėpti antrą 2024 metų ketvirtį, kai paklausa ėmė viršyti pasiūlą. Vis dėlto kalbėti apie ilgalaikes prošvaistes dar anksti, mat trečią 2024 m. ketvirtį situacija šiek tiek suprastėjo.

2023 metais rinkos apimtims mažėjant, traukėsi ir vežėjų pelningumo rodikliai. Ši tendencija išliko ir 2024 metų pirmą ketvirtį. Antras metų ketvirtis atgaivino vežėjų viltis, kai paklausa ėmė viršyti pasiūlą ir paslaugų įkainiai pakilo. Bet trečio ketvirčio rodikliai rodo, kad optimizmas ir viltis yra labai trapūs – SPOT kaina, taikoma neatidėliotiniems, trumpalaikiams transportavimo poreikiams patenkinti, liepą–rugsėjį vėl susitraukė. 

Apibendrinant dinamiką, manoma, jog apatinis pelningumo taškas buvo pasiektas 2024 metų pirmą pusmetį, tačiau svyravimų rizika vis dar išlieka. Neatslūgsta ir spaudimas pelno maržoms, nes veiklos sąnaudas toliau didina vairuotojų trūkumas, žaliojo kurso reikalavimai, CO2 dedamosios įtraukimas į kelių mokesčius ir kiti veiksniai. 

Lietuvos įmonės išlieka atsparios, lanksčios ir veržlios

Gera žinia, kad Lietuvos transporto sektorius išlaiko įspūdingą augimo dinamiką. Lietuvos vežėjų išskirtinumas yra vidutiniškai daug stambesnės įmonės, lyginant su kitomis ES šalimis. Rezultatai taip pat rodo, kad vertėjo sutelkti dėmesį į ES rinką, kai 2014 metais susiaurėjo keliai į Rusiją. Dabar Lietuvos įmonėms priklauso 8 proc. tarptautinių pervežimų rinkos – trečia pozicija iš visų Europos šalių. Pirmąją užima Lenkija su 34 proc. dalimi, antrąją – Ispanija su 12 procentų. 2010 metais Lietuvos verslas užėmė 12-ąją poziciją. 

Ilgas kopimas aukštyn rodo, kad Lietuvos įmonės sugeba pasinaudoti palankia mokestine aplinka, galimybėmis pritraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių ir išlaikyti mažesnius darbo jėgos kaštus. Be to, pastebima, kad dėl teisinio reguliavimo pokyčių transporto parkas grįžta į Lietuvą, nors dar visai neseniai vilkikai būdavo registruojami Lenkijoje. 

Ekonomikos sulėtėjimas pastaraisiais metais padarė įtaką vežėjų įmonių finansams. Pardavimų ir EBITDA pelningumo rodikliai svyravo kartu su visa rinka ir paklausos bei pasiūlos dinamika. Tačiau metams baigiantis pirmaujančių sektoriaus įmonių balansai atrodo solidžiai. Natūralu, kad aktyvėja investicijų ir transporto parkų atnaujinimo planai, kartu didėja ir finansavimo poreikis. Palyginkime: šiemet bendrovės investavo nuosaikiai, dažniau užėmė rinkos stebėtojo poziciją, daug dėmesio skyrė vidaus efektyvumo projektams, pardavinėjo senesnius vilkikus. 

Pagrindiniai reguliavimo iššūkiai – Mobilumo paketas ir ESG
 
Gyvenimą Lietuvos verslui kiek palengvino palankus Europos Teisingumo Teismo sprendimas netaikyti reikalavimo grąžinti vilkikus į registracijos šalį kas 8 savaites. Kita vertus, griežtėja kitų nuostatų laikymosi kontrolė, pavyzdžiui, vairuotojų grąžinimas į įdarbinimo šalį kas 4 savaites. Be to, nuo 2025 metų įsigalioja reikalavimai naujesniems tachografams ir kitos permainos, verčiančios atitikti daugiau Mobilumo paketo nuostatų, negu įmonės yra įpratusios šiuo metu. 

Daugiau dėmesio teks skirti ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui. Pažymėtina, jog spaudimas mažinti CO2 emisijas transporto sektoriui didės kiekvienais metais. Tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkai duomenis deklaruoja vis daugiau gamybos ir prekybos įmonių. 

2025 metais tvarumo ataskaitas už 2024 m. pagal naują Europos tvarumo atskaitomybės standartą (ETAS) įpareigotos pateikti visos ES įmonės, kurios dabar tai daro pagal 2014 m. Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą (NIAD). 2026 metais teikti tvarumo ataskaitą už 2025 metus taps privaloma visoms ES didelėms įmonėms, atitinkančioms mažiausiai du iš trijų kriterijų: turtas siekia mažiausiai 20 mln. Eur; metinė apyvarta siekia mažiausiai 40 mln. Eur; turi daugiau kaip 250 darbuotojų. Be to, 2027 metais įsigalios naujas „Euro 7“ standartas ir nuo 2027 m. transporto sektorius bus įtrauktas į ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą 2 (ETS 2).

Visa tai rodo, kad verslo laukia daug reguliavimo naujovių. Pažangios vežėjų įmonės samdo tvarumo specialistus ir veiklos strategijas kuria įsiklausydamos į tvarumo konsultantų rekomendacijas. Visa tai padeda prisitaikyti prie žaliosios transformacijos ir atrasti galimybių per pokyčius. 

Komentaro autorius Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas