Gaisrai gyventojams atneša brangiausiai kainuojančius nuostolius iš visų galimų nelaimingų nutikimų. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad šiemet jau išmokėta daugiau nei 2 milijonai eurų ugnies sukeltoms žaloms padengti, kurios tikrai augs. Ekspertai pastebi, kad atšalus orams gaisrų skaičius išauga dvigubai, todėl, kol dar nėra itin šalta ir apskritai ne per vėlu, ragina imtis kaminų valymo darbų.
2020 metais „Lietuvos draudimo“ atstovai gyventojų būstuose fiksavo daugiau nei 1000 nuostolių, sukeltų ugnies, o jiems atlyginti skyrė daugiau nei 3,5 milijono eurų sumą.
„Pastebime, kad dažniausia gaisrų namuose priežastis yra netvarkingi šildymo katilai ir kaminai. Nelaimės nuosavuose namuose kyla 3,5 karto dažniau nei butuose ir to priežastis yra netinkamai prižiūrima ar neišvalyta šildymo įranga, kuri ir sukelia gaisrus“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Nuostoliai siekia šimtus tūkstančių eurų
Anot jo, dar prieš didžiuosius šalčius labai svarbu pasirūpinti šia įranga, nes skaičiai rodo, kad būtent lapkričio-vasario mėnesiais nelaimių skaičius dėl gaisrų ženkliai auga.
„Gyventojai rudenį pradeda labiau šildyti nuosavus namus, todėl nelaimių tik daugėja. 2020 metais būtent šiais mėnesiais buvo daugiausiai nelaimingų nutikimų per metus – jų išaugo dvigubai. Pavyzdžiui, 2020 metais rugsėjį fiksavome 54 gaisrų atvejus, o gruodžio mėnesį – jau 123. Šiais metais šaltis spaudė ir metų pradžioje, o tai atsispindi ir gaisrų statistikoje. Pavyzdžiui, vasario mėnesį fiksavome net 135 gaisrus gyventojų namuose, o jų išmokos viršijo 357 tūkst. eurų sumą.
Ugnies padaryti nuostoliai – brangiausia žala būstui, nes gaisras negrįžtamai suniokoja būsto apdailą, jame esančius daiktus. Nukenčia pastatų dalys – sienos, grindys, lubos, langai, durys, stacionarūs pastatų įrengimai. Žinoma, kenčia ir namų turtas, kaip kad buitinė technika, asmeniniai daiktai. Be to, gaisrui plačiai išplitus, gali būti apgadintas ir trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kaimynų, turtas. Šiemet vidutinė gaisro žala yra beveik 3 tūkst. eurų, o kai kurios išmokos siekia net 150 tūkst. eurų“, – teigia A. Juodeikis.
Kaip sako ekspertas, išmokos svyruoja atsižvelgiant į aplinkybes – nuo kelių šimtų eurų dėl aprūkusių patalpų iki šimtų tūkstančių, kai sudega visas žmonių turtas.
Kaip apsisaugoti?
A. Juodeikis teigia, kad nelaimių skaičių pavyktų sumažinti, jei gyventojai išties atsakingai pasirūpintų šildymo įranga – išvalytų kaminus, periodiškai atkreiptų dėmesį į elektros instaliacijos būklę.
„Labai svarbu tinkamai ir nuolatos prižiūrėti kaminus – periodiškai, kas tris mėnesius, valyti suodžius iš dūmtraukių, krosnių. Taip pat – jų neperkaitinti, nedžiovinti skalbinių greta, nelaikyti šalia sukrautų malkų ar kitų degių medžiagų, nepalikti pravirų pakuros durelių.
Be to, kiekvienam gyventojui labai svarbu žinoti, kad yra atlyginamos žalos gaisro atveju, kai dūmai ir ugnis sugadina turtą, tačiau nėra dengiami šildymo katilų, židinių ir kitų įrenginių eksploatavimo padariniai. Pavyzdžiui, žala dėl suodžių kamino konstrukcijai, žala dėl dūmtraukiuose susidariusio kondensato ir kt. Taigi ir todėl labai svarbu pasirūpinti teisingu katilų, židinių įrengimu, jų periodine priežiūra, valymu“, – gyventojų dėmesį atkreipia A. Juodeikis.
Ekspertas pasakoja, kad didelę vertę turi ir dūmų detektoriai. Tai priemonė, skirta gelbėti gyvybes ir ji yra labai svarbi, jei gaisras kyla patalpoje, kur yra žmonių, o ypač naktį. Dūmų jutiklis nepadės sumažinti gaisro nuostolių, jei jis kyla būste, kurio gyventojų nėra namuose. Tačiau, jei gyvenama daugiabutyje ar netoliese esama kaimynų, detektorius gali išgelbėti ir turtą – signalą išgirdę asmenys greitai sureaguoja, imasi teisingų veiksmų ir eliminuoja gaisro židinį.
