10 metų su euru – 10 verslo sandorių, keitusių Lietuvos veidą

Lietuvos įsiliejimas į euro zoną sukūrė geresnes sąlygas kapitalo rinkos raidai. Per Lietuvos dešimtmetį su euru įvyko ne vienas istorinės reikšmės sandoris, padėjęs augti vietiniam verslui, pritraukęs stambių užsienio investicijų, sustiprinęs energetikos ir kitus ūkio sektorius.

„Būdama euro zonos narė Lietuva aktyviai žengė į tarptautines finansų rinkas, atverdama ir realizuodama svarbias galimybes verslui augti. Kartu užaugo ir ištisos specialistų komandos, profesionalai, kuriantys aukštą pridėtinę vertę. Taip pat išsiplėtė ryšiai su tarptautiniais verslais bei investuotojais“, – pastebi Tadas Jonušauskas, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Jis siūlo prisiminti 10 sėkmės istorijų – verslo sandorių, kurie reikšmingai keitė Lietuvos veidą per pastaruosius dešimt metų.

„Maxima Grupė“. Mažmeninės prekybos tinklus valdanti „Maxima Grupė“ 2018 metų rugsėjį sėkmingai išplatino 300 mln. eurų 5 metų trukmės obligacijų emisiją. Įmonės obligacijų paklausa viršijo pasiūlą. Tuo metu didžiausią privataus kapitalo bendrovės obligacijų emisiją Baltijos šalyse kartu su kitais tarptautiniais bankais organizavo ir SEB bankas. „Šiuo sandoriu privataus kapitalo įmonė „Maxima Grupė“ pirmoji Lietuvoje tvirtai įžengė į tarptautinę kapitalo rinką. Jau pirmąja savo emisija bendrovė įrodė, kad yra pasiekusi reikiamą verslo brandos lygį pelnyti tarptautinių investuotojų pasitikėjimą ir galimybę naudotis finansiniais įrankiais kaip didžiosios Europos mažmeninės prekybos įmonės“, – teigia T. Jonušauskas.

Lietuvos energetikos sektorius. Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės ir žengiant žaliojo kurso kryptimi, šioje srityje per dešimtmetį įvyko milžiniškų pokyčių.

2015 metais SEB bankas laimėjo elektros perdavimo sistemos operatorės AB „Litgrid“ skelbtą paskolos konkursą. Įmonei suteikta 75 mln. eurų paskola, lėšos panaudotos iš dalies finansuoti elektros jungties su Švedija projektą „NordBalt“ ir pinigų srautams subalansuoti.

2016 metų pavasarį SEB bankas užtikrino 84,7 mln. Eur akredityvą (garantiją) dujų tiekėjui „Litgas“. Sutartis galiojo iki 2024 metų pabaigos. „Pagal tarptautinės prekybos standartus, garantijos ar akredityvai reikalingi tiekėjui užtikrinti, kad bus laiku atsiskaityta po prekių, šiuo atveju – suskystintų gamtinių dujų (SkGD) – pristatymo“, – paaiškina T. Jonušauskas.

2017 metais „Lietuvos energija“ tapo pirmąja Lietuvos įmone, sėkmingai išplatinusia žaliąsias obligacijas: skolintas lėšas įmonė įsipareigojo investuoti į vėjo energetiką, elektros skirstomojo tinklo efektyvumo didinimą ir energijos gamybos iš atliekų ir biomasės projektus. Tarptautinėje rinkoje išplatinta 300 mln. eurų 10 metų trukmės žaliųjų obligacijų emisija, kurią organizavo SEB bankas kartu su „BNP Paribas“. „Dėl didelės investuotojų paklausos „Lietuvos energijos“ platinamų obligacijų emisija tuomet išaugo pusantro karto“, – pastebi T. Jonušauskas. Po metų „Lietuvos energija“ pratęsė sėkmingą žygį tarptautinėje kapitalo rinkoje – išplatino antrąją dešimties metų 300 mln. eurų žaliųjų euroobligacijų emisiją.

2017 metais SEB bankas paskolino 77 mln. eurų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Paskolos paskirtis – ESO finansinių įsipareigojimų refinansavimui ir apyvartinėms lėšoms. Tai buvo pirmoji 10 metų trukmės SEB banko suteikta paskola energetikos bendrovės istorijoje.

Energijos kainoms šovus aukštyn 2022 metais energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ sudarė 120 mln. Eur kredito linijos sutartį su SEB bankais visose trijose Baltijos šalyse. Ši kredito linija buvo skirta papildomam grupės apyvartinių lėšų poreikiui, atsiradusiam dėl išaugusių energijos kainų, finansuoti. Ši paskola užtikrino stabilią grupės veiklą ir sustiprino šalies energetinę nepriklausomybę neramiais laikais.

Vėjo elektrinių parkai Akmenės rajone – „Windfarm Akmenė One“ ir „Windfarm Akmenė Two“. 2024 metai buvo ypatingi tuo, kad SEB bankas aktyviai palaikė proveržius atsinaujinančiųjų išteklių energetikos srityje. Iš pradžių bankas suteikė 42 mln. eurų žaliąją paskolą vėjo elektrinių parko statybai Akmenės rajone. 74,4 megavato (MW) instaliuotosios galios vėjo elektrinių parko projektą įgyvendina bendrovė „Windfarm Akmenė One“.

Vėliau SEB bankas paskolino 125 mln. eurų „Windfarm Akmenė Two“ bendrovės vėjo elektrinių parkui, kurio galia siekia 99,2 MW. Abi bendroves valdo Vokietijos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendrovė „Aquila Clean Energy EMEA“, o vėjo parkas vystomas tame pačiame Akmenės rajone. „Tai buvo vienas didžiausių banko sandorių per pastaruosius metus,  finansuojamas vėjo parkas pagal galią yra didžiausias toks projektas Lietuvoje“, – pažymi T. Jonušauskas.

Atsinaujinančiųjų išteklių energetika – visame regione. 2021 metais SEB bankas kartu su „OP Bank“ suteikė 130 mln. eurų paskolą vėjo elektrinių gamintojai bendrovei „Enefit Green“. Lėšos buvo skirtos naujų vėjo jėgainių parkų statybos projektams įgyvendinti. Finansavimas sustiprino Estijos energetikos kontroliuojančiosios bendrovės „Eesti energia“ valdomo įmonės likvidumo rezervą ir finansinį lankstumą.

200 mln. eurų lizingo sandoriai per 2 metus – su „Girteka Logistics“. Banko finansavimas buvo svarbus didžiausiai tarptautinių transporto ir logistikos paslaugų teikėjai Lietuvoje — įmonių grupei „Girteka Logistics“. „SEB bankas jau kone 30 metų yra vienas iš pagrindinių „Girteka Logistics“ finansų partnerių“, – sako T. Jonušauskas. 2017 metais 95 mln. eurų vertės lizingo sandoris įmonių grupei padėjo atnaujinti ir plėsti transporto parką – naudoti vilkikai buvo keičiami naujos kartos transporto priemonėmis, kurios ne tik mažina aplinkos taršą, bet ir didina vairuotojų saugumą keliuose.

2018 metais įmonių grupei „Girteka Logistics“ SEB bankas suteikė 105 mln. eurų finansavimą parko atnaujinimo ir plėtros projektams tęsti. Lizingo sandoris sustiprino Lietuvos vežėjų verslo konkurencingumą ir galimybes išnaudoti palankias perspektyvas transporto ir logistikos rinkoje.

Pokyčiams telekomunikacijų sektoriuje – 75 mln. eurų paskola. 2015 metais svarbių permainų įvyko IT ir telekomunikacijų rinkoje. Į vieną pamažu susiliejo dvi bendrovės: „Teo LT“ ir „Omnitel“. Per vieną didžiausių finansavimo sandorių Lietuvoje bendrovė „Teo“ su SEB banku ir „Danske Bank“ pasirašė sutartį dėl 150 mln. eurų vertės sindikuotosios ilgalaikės paskolos, skirtos „Omnitel“ akcijų įsigijimui iš „TeliaSonera“ finansuoti. Sandorį organizavęs SEB bankas paskolino pusę sumos – 75 mln. eurų.

Užaugęs agroverslo milžinas. 2021 metais SEB bankas kartu su dviem kitais bankais suteikė sindikuotąją paskolą žemės ūkio verslo, maisto gamybos ir tarptautinės prekybos bendrovei „Linas Agro Group“ (dabartinė „Akola group“). Ši paskola padėjo įgyvendinti „KG Group“ įmonių įsigijimo sandorį. Šis sandoris buvo vienas didžiausių verslo įsigijimo sandorių Lietuvos istorijoje. „Linas Agro Group“ įsigijo kontrolinius akcijų paketus AB „Kauno grūdai“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Vilniaus paukštynas“ ir susijusiose įmonėse, kartu žinomose kaip „KG Group“. Šis susijungimas sukūrė naują agroverslo milžiną Baltijos šalyse, apimantį visą maisto produktų vertės grandinę nuo lauko iki stalo. Po sandorio „Linas Agro Group“ priklausė 76 įmonės, o darbuotojų skaičius išaugo nuo 2100 iki 6000. Sindikuotosios paskolos dydis nebuvo atskleidžiamas, nes jis indikuotų sandorio vertę, ir tai sulaužytų „KG Group“ įmonių pardavėjų ir pirkėjo susitarimą dėl sandorio konfidencialumo.

Viena didžiausių Lietuvos verslo tiesioginių investicijų užsienyje. 2018 metais vaistinių tinklo valdytoja „Euroapotheca“ gavo 185 mln. eurų sindikuotąją paskolą. Šiomis lėšomis „Euroapotheca“ užsibrėžė finansuoti investicijas užsienyje bei refinansuoti paskolas. Prieš tai „Euroapotheca“ už daugiau kaip 300 mln. eurų įsigijo beveik 350 vaistinių tinklą Švedijoje bei 24 vaistines Estijoje. Tai buvo viena didžiausių Lietuvos verslo tiesioginių investicijų užsienyje. Lietuvos SEB paskolino 50 mln. eurų, o Švedijos SEB – 42,5 mln. eurų.

Modernus verslo centras „Artery“ Konstitucijos prospekte. 2023 metų vienas didžiausių komercinio nekilnojamojo turto finansavimo sandorių buvo susijęs su Lietuvos sostinės centre kylančio verslo centro „Artery“ plėtra. Bendradarbiaudamas su investicijų bendrovės „Lord LB Asset Management“ valdomo fondo įmone „Investmira“, SEB bankas suteikė 55 mln. eurų paskolą. „Verslo centro „Artery“ projektas biurų rinkoje išsiskyrė savo modernia architektūra, funkcionaliais tvarumo sprendimais ir gera lokacija. Akivaizdu, kad komercinis nekilnojamasis turtas Konstitucijos prospekte yra itin patrauklus investuotojams ir nuomininkams“, – teigia T. Jonušauskas.

Biurų miesto „Technopolis“ sandoris. 2023 metų pabaigoje SEB bankas finansavo ir kitą „Lords LB Asset Management“ projektą. Šiai investicijų bendrovei priklausanti įmonė „Baltic Opportunity“ susitarė su tarptautinio kapitalo nekilnojamojo turto valdymo įmone „Technopolis Lietuva“ dėl 6 biurų pastatų vadinamajame Vilniaus Ozo parke įsigijimo. Tais metais tai buvo didžiausias NT įsigijimo sandoris Baltijos šalyse.

Pastatai įsigyti už investicinės bendrovės pritrauktas lėšas ir dviejų bankų lygiomis dalimis suteiktą 125 mln. Eur paskolą. Šiuolaikiškuose verslo centruose „Alfa“, „Beta“, „Gama“, „Delta“, „Penta“ ir „Nova“ esančių patalpų plotas 106 000 kv. m. Pastatai sertifikuoti LEED sertifikatais.

SEB banko atstovas T. Jonušauskas atkreipia dėmesį, kad tvarumo pokyčius SEB bankas pradėjo skatinti gerokai anksčiau, negu Lietuva tapo euro zonos nare ir įsivedė naują valiutą. Atsižvelgdamas į didėjantį investuotojų susidomėjimą klimato kaitos mažinimo projektais, SEB bankas dar 2007–2008 metais kartu su Pasaulio banku sukūrė žaliųjų obligacijų (angl. green bonds) koncepciją. Ši iniciatyva leido pritraukti lėšų, skirtų aplinkai draugiškiems ir mažai anglies dvideginio išskiriantiems projektams finansuoti, taip pat paskatino tolesnes tvarumo iniciatyvas finansų sektoriuje.