Baimė dėl nesėkmės pradėti verslą stabdo daugumą, tik moterys tai pripažįsta, o vyrai – ne

Įvairios apklausos rodo, kad dauguma lietuvių svajoja būti nepriklausomi, dirbti mėgstamą darbą ir patys sau būti viršininkais, tačiau, paklausus apie planus steigti verslą, tenka susidurti su realybe – didelė jų dalis artimiausiu metu savo verslo neturės. SEB banko Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau negu pusė lietuvių neturi noro tapti verslininkais, 6 proc. planuoja savo verslą, tačiau jo dar oficialiai neįformino ir tik 1 iš 100 įregistravo savo įmonę, tad netrukus pradės veiklą. 

Kodėl taip pasyviai? Nes trūksta ne tik pradinio kapitalo ir žinių, bet ir verslo idėjų bei drąsos. Įdomu tai, kad iš išvardintų trikdžių verslui pradėti vienas gerokai išsiskyrė – baimę patirti nesėkmę nurodė net 40 proc. apklaustų moterų, kai tą patį pripažino tik 16 proc. vyrų. 

Dauguma būti verslininkais nori, bet nesiryžta

Pasaulinio verslumo tyrimo AGER 2020 (Amway Global Entrepreneurship Report) duomenimis, lietuviai pagal norinčių turėti savo verslą skaičių yra vieni iš pirmaujančių Europoje – net 71 proc. apklaustųjų neatsisakytų dirbti sau. Visgi šis noras labiau emocinis, nes skaičiai ne visada sutampa su realybe: tik 2 proc. SEB banko apklaustų Lietuvos gyventojų šiais metais registravo savo įmonę ir pradėjo dirbti, 1 proc. netrukus pradės dirbti, 6 proc. planuoja savo verslą, bet dar nėra įregistravę įmonės ir net 52 proc. būti verslininkais neturi jokio noro. Kitaip, negu būtų galima tikėtis, neigiamai galimo nuosavo verslo atžvilgiu nusiteikę daugiau negu pusė dažniausiai iššūkių pasiilgusių 30–39 metų lietuvių.

Pasak SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, žmonės supranta, kad verslas – labai svarbus šalies ekonomikos variklis, inovacijų, plėtros ir gerovės paskata, tačiau, atėjus akimirkai, kai reikia apsispręsti ir pasitraukti iš stabilaus samdomo darbo, dauguma susvyruoja.

„Ne vienus metus augusį antreprenerystės optimizmą laikinai pristabdė pandemija, o dabar – ir karas Ukrainoje. Visgi norėčiau priminti, kad sudėtingi ekonominiai laikai dažnai suteikia daugiau galimybių naujam verslui – prisiminkime per 2007–2009 metų pasaulinę finansinę krizę rinkoje atsiradusias naujoves, tokias kaip „Uber“, „Groupon“, „Slack“, „WhatsApp“, kurios atitiko to meto vartotojų poreikius. Taigi, nėra netinkamo laiko verslui steigti – yra tik motyvacijos stoka ir per mažai drąsos“, – pastebi ji.

Priežasčių nepradėti verslo – begalė

Remiantis AGER 2020 verslumo tyrimo ataskaita, Baltijos šalyse 2020 metais beveik pusė (49 proc.) gyventojų manė neturintys reikiamų įgūdžių verslui pradėti, o 64 proc. jų teigė neturintys ir tam reikalingų išteklių. Praėjus dvejiems metams, SEB atliktos apklausos metu finansinių išteklių trūkumą nurodė daugiau negu pusė, nežinomybė dėl ateities verslo planus stabdė 3 iš 10, o žinių trūkumu skundėsi kas trečias Baltijos šalių gyventojas. 

Visgi ne tik saugios finansinės pagalvės nebuvimas, nežinomybė dėl ateities ir žinių trūkumas ne vieną lietuvį pristabdo nuo svajonės apie savo verslą pereiti prie aktyvių veiksmų. Neužtikrintumas dėl savo verslo idėjos kaip ir baimė dėl nesėkmės neramina 26 proc. lietuvių. Gaunamos pajamos taip pat turi įtakos pasiryžimui pradėti savo verslą: net 3 iš 10 per mėnesį uždirbančių 1 500 eurų ir daugiau bijo nesėkmės, todėl nekuria verslo, mažiausiai ši baimė kankina tuos, kurie uždirba 351–550 eurų  (taip atsakė 13 proc.). Ironiška, tačiau apklausa atskleidė ir tai, kad lietuviai yra pernelyg savikritiški ir neretai kūrybiškesni negu mūsų kaimynai: savo verslo idėjos dar nesukūrė 8 proc. tautiečių, kai to dėl vienų ar kitų priežasčių nepadarė 15 proc. latvių ir 10 proc. estų.  

(Ne)suvilioti gražaus verslininko įvaizdžio

„Tai, kad vienas dažniausiai apklausoje minėtų verslo pradžios trikdžių yra neužtikrintumas dėl savo verslo idėjos ir baimė dėl galimos nesėkmės – nieko naujo. Dažnai skaitydami įvairias sėkmės istorijas, socialinių tinklų įrašus ir pan., matome tik sėkmingus verslininkus, kurių verslo idėjos jiems duoda nemenką uždarbį, o gyvenimo būdo gali pavydėti dauguma. Su tokiu žiniasklaidoje sukurtu tobulu įvaizdžiu daugelis norinčių pradėti verslą ar ką tik jį pradėję save ir lygina, todėl nesėkmė atrodo dar nemalonesnė“, – pastebi E. Dovbyšienė.  

Pasak jos, baimė pradėti savo verslą iš tikrųjų reiškia, kad žmogus bijo būti prastesnis negu šie sukurti tobulo verslininko įvaizdžiai, tačiau svarbu suprasti, kad didesnė ar mažesnė nesėkmė yra neatsiejama verslo dalis. Užuot dėmesį sutelkus į problemą, reikia ieškoti jos sprendimo būdų – juk iš kiekvienos nesėkmės yra bent kelios išeitys. „Svarbiausia yra verslą pradėti, o idėjos testavimas ir nuolatinis produkto ar paslaugos gerinimas, atsižvelgiant į vartotojų lūkesčius, gerokai sumažina riziką, kad verslas gali žlugti. Praktika rodo, kad jokia rizika nebaisi, kai atliekami namų darbai – iš anksto pasirūpinama finansavimu, o verslo idėja yra patikrinama“, – sako E. Dovbyšienė.

Verslo idėjai patikrinti daug investicijų nereikia

Pasak finansų specialistės, nuspręsti, ar verslo idėja gera, yra net keli būdai: galima vadovautis intuicija, atlikti išsamią rinkos analizę, klausti draugų ir pažįstamų nuomonės, klausti kitų žmonių nuomonės tam tikrose grupėse ar socialiniuose tinkluose, atlikti savo verslo testavimą neskiriant tam daug finansų ir žiūrėti, kaip į siūlomas paslaugas ar produktus reaguoja rinka.  

„Verslo pradžioje labai praverčia praktiniai patarimai žmonių, kurie kažką panašaus jau yra darę ir noriai dalijasi savo patirtimi, be to, jie gali padėti suvaldyti baimę suklysti, kuri neretai tampa stabdžiu įgyvendinant savo verslo idėjas. Kai verslas jau sukurtas, bet dėl savo idėjos vis dar neramu, galima žinių ir patarimų ieškoti specialiose mentorystės ar verslo augimo programose, kurių metu vyksta individualūs susitikimai su ekspertais ir atliekamos užduotys, padedančios vystyti ir tobulinti savo verslo idėjas“, – patirtimi dalijasi E. Dovbyšienė.

Nerimaujantiems dėl pradinio kapitalo SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė taip pat turi patarimų: anot jos, galima pasidomėti valstybės įsteigtos finansų įstaigos „Invega“ teikiamomis galimybėmis, Lietuvos verslo paramos agentūros administruojamomis Europos Sąjungos lėšomis. Taip pat nederėtų pamiršti bankų, kurie turi ne vieną pasiūlymą pradedančioms įmonėms. 

„Kadangi baimė klysti Lietuvoje diegiama nuo vaikystės, bankrotas dažnam vis dar yra tam tikra stigma, tačiau, vadovaudamasis baime, dar nė vienas savo svajonės neįgyvendino. Geriau daryti, klysti, prisitaikyti ir toliau judėti į priekį“, – pataria E. Dovbyšienė.

Latvijos ir Estijos gyventojai atsakė panašiai: artimiausiu metu noro tapti verslininkais neturi 40 proc. latvių ir 57 proc. estų, šiemet registravo savo įmonę ir pradėjo dirbti 3 proc. latvių ir 2 proc. estų, kaip ir lietuviai netrukus pradės dirbti 1 proc. latvių ir 2 proc. estų, ruošiasi savo verslui, bet įmonės dar neregistravo po 7 proc. kaimynų. 

Apklausą SEB užsakymu šių metų balandį ir gegužę trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1000 lietuvių, 1009 latviai ir 1000 estų nuo 18 iki 74 metų amžiaus.