Daugiau negu pusė jaunų Lietuvos gyventojų teigia dėl infliacijos nebegalintys sau leisti to, ką leisdavo anksčiau

Daugiau negu kas antras 18–29 metų Lietuvos gyventojas nurodo, kad infliacija turėjo įtakos galimybėms tenkinti savo poreikius. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 53 proc. šalies jaunuolių pažymi nebegalį sau leisti to, ką leisdavo iki šiol. 

Pagrindinė jaunų gyventojų kovos su kylančiomis kainomis priemonė – išlaidų ne pačioms būtiniausioms reikmėms mažinimas. Daugiau negu trečdalis (38 proc.) tyrimo dalyvių mažina išlaidas pramogoms, panašiai tiek (32 proc.) mažiau išleidžia drabužiams ir avalynei. Septintadalis (14 proc.) šiemet taupė atsisakydami vasaros atostogų planų, o kone 4 iš 10 apklaustųjų dairosi papildomo darbo ar darbo už didesnį atlyginimą.

Daugėja jaunimo, didžiausią išlaidų dalį skiriančių maistui ir būstui 

„Pastaruoju metu itin sparčiai kilusios kainos turėjo įtakos visoms visuomenės grupėms, kartu ir jaunimui. Tyrimas atskleidžia, kad, palyginti su 2021 metais, padaugėjo jaunų Lietuvos gyventojų, kurie didžiausią mėnesio išlaidų dalį skiria maistui ir kitoms kasdienėms išlaidoms. Šiemet tam mėnesio išlaidų liūto dalį skiria kone 8 iš 10 jaunuolių, o pernai tokių respondentų dalis buvo 6 iš 10. Gerokai išaugo ir būstui bei transportui tenkanti asmeninio biudžeto dalis“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Tyrimo duomenimis, 2021 metais 16 proc. jaunuolių teigė daugiausiai išleidžią būstui, o šiais metais tokių respondentų yra pustrečio karto daugiau (41 procentas). 33 proc. jaunuolių nurodė, kad didžiausią lėšų dalį skiria transportui.

Finansus planuoja atidžiau

Kita vertus, sparčiai besikeičianti ekonominė padėtis jaunuosius šalies gyventojus paskatino labiau rūpintis savo finansais ir dar atsakingiau juos tvarkyti. Visuomet savo išlaidas planuojantys šiemet nurodė 42 proc. tyrimo dalyvių – beveik pusantro karto daugiau, palyginti su 2021 metais. Savo išlaidas visuomet planuojantys dažniau nurodo jauni vyrai (42 proc.) negu moterys (35 procentai). Tiesa, pastarosios palyginti dažniau planuoja didesnes, o ne kasdienes išlaidas. 

Dešimtadalis jaunų respondentų nurodo išlaidų neplanuojantys, tačiau šiaip taip išsiverčiantys. Viską išleidžiantys ir dažnai pritrūkstantys lėšų teigia tiek pat, kiek ir pernai, t. y.  2 proc. gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 29 metų.

„Verta atkreipti dėmesį, kad siekiant veiksmingai valdyti savo biudžetą pirmiausia reikėtų tiksliai žinoti pajamas ir išlaidas, o geriausią finansinės padėties vaizdą padeda susidaryti jos stebėjimas bent kelis mėnesius. Turint tikslią informaciją, galima imtis planuoti išlaidas ir šio plano laikytis“, – teigia E. Dovbyšienė.

SEB banko jaunimo taupymo ir finansinės elgsenos tyrimą atliko bendrovė „Norstat“ šių metų spalį. Apklausoje dalyvavo penki šimtai 18–29 metų Lietuvos gyventojų.