Eglė Dovbyšienė. Turizmo sektorius atsitiesė. Kas šiemet gali kilstelėti verslą?

Naujas Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas startuoja pačiu laiku. Finansiniai turizmo rinkos rodikliai juda aukštyn, tad kelionių infrastruktūros pažanga gali suteikti papildomą pagreitį sektoriui, kuris atsigaudinėdamas po pandemijos visiškai persiorientavo į Vakarų turistus.

Lietuvos kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių augančios pajamos pernai ir užpernai sudarė palankias sąlygas naujoms įmonėms kurtis. Pandemija šias įmones buvo smarkiai išretinusi – 2020 m. antrą ketvirtį jų skaičius buvo susitraukęs iki 179. Per trejus metus kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių rinka vėl išsiplėtė – 2023 m. veikė 362 įmonės. Pernai turizmo verslų dar padaugėjo, taigi, sutvirtėjo sektoriaus pajamų ir įmonių skaičiaus augimo koreliacija. Visa tai rodo, kad šiuo metu rinka yra stabili. 

Geopolitinė aplinka – vis dar didelis iššūkis

Anksčiau didžiuosius svyravimus rinkoje sukeldavo pandemijos padariniai, vėliau – Rusijos agresija Ukrainoje. Geopolitinė aplinka išlieka svarbia rizika turizmui visame Baltijos regione. 

Antra vertus, Lietuvos turizmo sektoriui atsigauti padėjo būtent Baltijos regiono keliautojai, t. y. turistai iš kaimyninių šalių. Latvių turistai 2023 metais, lyginant su 2019 metais, Lietuvoje išleido beveik 60 mln. eurų daugiau, turistai iš Lenkijos – 53 mln. eurų daugiau, Estijos turistai – 40 mln. eurų daugiau. Turistai iš Vokietijos per 2023 metus Lietuvoje išleido 35 mln. eurų daugiau negu 2019 metais. Taigi, turizmo sektorius atrado naujų pajamų šaltinių, kai Lietuvos krypties nebeliko Rusijos ir Baltarusijos turistų maršrutuose. Iš viso pajamos iš į Lietuvą atvykusių turistų 2023 metais sudarė 953 mln. eurų. 

Pajamų rodikliai sektoriaus atstovus nuteikia pozityviai, juoba, kad lenkai ir latviai dabar Lietuvoje išleidžia daugiau negu išleisdavo rusai ir baltarusiai.

Atvykstančių turistų mažiau, bet jų išlaidos – didesnės

2024 metų trečią ketvirtį Lietuvos kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių pajamos sudarė 1 016 mln. eurų ir buvo maždaug 4 proc. mažesnės negu tuo pačiu laikotarpiu užpernai. Susitraukimas nežymus, tad galima konstatuoti stabilių pajamų tendenciją. 

Be to, investuodama į oro uostų bei susisiekimo infrastruktūrą, taip pat – į skaitmenizaciją, rinkodaros ir užsienio partnerysčių programas, valstybė pasiryžusi susikurti ir išnaudoti naują potencialą, atskleidžiant Lietuvos privalumus. Šalis yra pasiruošusi pritraukti kur kas didesnį turistų srautą. Lyginant su 2019 metais, Lietuva sulaukia apie 30 proc. mažiau turistų.

Pastarųjų metų rinkos augimą labiau palaiko didesnis turistų išlaidavimas, nors dalis užsienio svečių nesinaudoja kelionių agentūrų ir kelionių organizatorių paslaugomis. Iš viso per 2024 metų trečią ketvirtį šis sektorius aptarnavo beveik 38 tūkst. klientų, t. y. turistų iš užsienio.

Pažymėtina, jog didesnę įtaką kelionių agentūrų ir organizatorių verslui turi vietos gyventojai – keliones užsienyje planuojantys žmonės. Turizmo paslaugos iš išvykusių keliautojų yra pagrindinis verslo pajamų šaltinis, jis sudaro daugiau negu pusę pajamų: 2024 metų trečią ketvirtį siekė 516 mln. eurų – per 51 proc. visų pajamų už paslaugas.

Įmonėms geriausiai sekasi pardavinėti savo paslaugų paketus – šie pardavimai atneša apie trečdalį pajamų srauto. O stabiliausios pajamos – iš keleivinių bilietų pardavimo. Per pirmus tris 2024 m. ketvirčius jos siekė 142,5 mln. eurų. 

Aukštesnį pelningumą pasiekė mažesnės įmonės

Apibendrinant sektoriaus rezultatus, verta paminėti, kad labiausiai per metus augo didesnės įmonės, kurių metiniai pardavimai viršija 1 mln. eurų. Šios įmonės 2023 metais pardavimus augino maždaug 34 procentais. 

Mažesnės (iki 1 mln. eurų pardavimų) įmonės pasistiebė perpus mažiau – 18 procentų. Kita vertus, būtent mažesniųjų pelningumo rodikliai buvo aukštesni ir siekė apie 9 procentus. Didesnių įmonių pelningumas siekė 4,5 procento. 

Beje, mažesnės įmonės pasižymėjo geresniais likvidumo rodikliais, santykinai didesne nuosavo kapitalo dalimi ir palaikė didesnį pinigų likutį nuo pardavimo pajamų.

Pozityviai nuteikia ir tai, kad privatus ir viešasis sektorius plėtoja partnerystes ir aktyviai įsitraukia į įvairias iniciatyvas – nuo „TravelTech“ hakatonų iki bendrų projektų, susijusių su diegiama Nacionaline turizmo informacine sistema (NTIS), kuri suteiks atvirus duomenų išteklius ir galimybes sprendimus geriau pagrįsti duomenimis. Mat patirtis ir praktika rodo, kad turizmo infrastruktūra Lietuvoje plėtojama tvariai ir sektoriui netrūksta kūrybiškumo – jungtys su skaitmeniniais sprendimais ir duomenų sistemomis, įgalinančiomis dirbtinio intelekto ir kitų šiuolaikinių technologijų pritaikymą, gali būti puikus derinys siekiant dar didesnio proveržio. 

Komentaro autorė Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė