Ar studijos užsienyje padeda rašyti šeimos verslo sėkmės istorijas?
Komentaro autorė Inga Miliauskienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovė
Galimybė įgyti žinių studijuojant užsienyje atrodo vertinga daugumai SEB Privačiosios bankininkystės klientų. Verslus sukūrę ir kapitalą sukaupę žmonės yra linkę patarti savo atžaloms rinktis studijas užsienio universitetuose. Kodėl?
SEB banko atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustų privačios bankininkystės klientų palaikė mintį, jog jų vaikai – potencialūs turto paveldėtojai – turėtų paragauti mokslų užsienyje.
Studijuoti universitetuose, kurie patenka tarp šimto geriausių, vertinant pagal QS pasaulio universitetų reitingą, daugumai klientų atrodo vertinga patirtis ir galimybė, kurios jie ar jos patys neturėjo. Stambius verslus ir daugybę darbo vietų jie sukūrė startavę iš visai kitokių pozicijų. Negana to, tėvai supranta, kad vaikams nereikia ir net neįmanoma pakartoti jų nueito kelio. Dabar dauguma sutinka, jog gera starto pozicija ir kokybiškas išsilavinimas yra derinys, sukuriantis didesnį potencialą.
Studijos užsienyje SEB privačios bankininkystės klientams atrodo naudingos ne tik dėl kokybiško išsilavinimo, bet ir dėl to, kad tai tampa svarbiu gyvenimo mokyklos etapu. Stebėdami, kaip jų vaikai savarankiškai sprendžia kasdienines situacijas ir problemas naujoje aplinkoje, tėvai gali geriau įvertinti jų stipriąsias ir silpnąsias puses, pastangas bei gebėjimą prisitaikyti.
Proveržį sieja su IT sritimi
SEB tyrimo rezultatai patvirtino prielaidą, kad privačiosios bankininkystės klientai vertina ir orientuojasi į tarptautinę patirtį – Lietuvos verslą mato kaip Europos ir pasaulio dalį. Jiems ir joms svarbu žinoti, kokios yra tarptautinės verslo aplinkos taisyklės, kaip mezgamos partnerystės, diegiami pasauliniai standartai ir t. t. Dalis šių patirčių yra jų pačių bandymais ir klaidomis suformuota praktika. Vaikų studijos užsienyje atrodo kaip būdas šią patirtį sparčiau plėtoti naujomis kryptimis, čia ir dabar lygiuojantis į naujausius mokslo tyrimus, tarptautines tendencijas, inovacijas. Beveik 3 iš 4 (arba 73 proc.) respondentų sako, kad norinčiam siekti karjeros jaunam žmogui perspektyviausia studijuoti informacinių technologijų srityje.
Vis dėlto gilesnė analizė ir pokalbiai atskleidžia, jog pamatinės studijų užsienyje priežastys yra užsienio kalbos tobulinimas, tarptautinė ir tarpkultūrinė patirtis, ryšių ir pažinčių plėtra, naujoviški studijų metodai, kai jau universitete aktyviai sprendžiamos realios verslo problemos.
Taip pat išryškėja tyrimo dalyvių nuostata, kad įmonės finansų valdymo ir vadybos pagrindus galima perprasti ir išmokti praktiškai, pavyzdžiui, „šešėliuojant“ įmonės specialistus, turint mentorius ir investuojant į kursus. Užtat IT sritis, dirbtinio intelekto taikymas, farmacija bei medicina labiau suvokiamos kaip nuolat ir sparčiai kintančios sritys, kurias studijuojant galima atrasti didesnių perspektyvų ir galimybių kurti aukštą pridėtinę vertę.
Verta pažymėti, kad privačios bankininkystės klientų nuostatos dėl perspektyviausių sričių sutampa su Lietuvos pažangos strategija, kurioje akcentuojama sumani ekonomika – lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje, grindžiama žiniomis, inovacijomis, verslumu ir socialiniu atsakingumu bei žaliuoju augimu. Verslų kūrėjų teikiamas prioritetas informacinių technologijų ir gyvybės mokslų sritims, suteikia pagrindą tikėtis daugiau lyderystės pavyzdžių, investicijų ir proveržių šiose srityse.
Kokios patirties ir žinių reikia?
Ar tėvų lūkesčiai atžaloms sukuria spaudimą, kad jų profesinis kelias ir ateitis yra užprogramuota? Kartais – taip. Tačiau apstu ir lankstumo pavyzdžių, kai atžalos į verslo valdymą įsilieja palaipsniui: nuo mažens išbando įvairius darbus, vaidmenis, įgyja skirtingų įgūdžių ir kompetencijų. Teko girdėti istorijų, kaip verslo perėmėjas anksčiau yra dirbęs nesusijusius darbus ar pradėjęs nuo žemiausių karjeros pakopų. Didelė organizacija darbuotojui gali užtikrinti gausią profesinių pasirinkimų įvairovę ir padėti atrasti, kas yra arčiausiai širdies: gamyba ar komunikacija, eksporto plėtra ar žmogiškųjų išteklių valdymas ir t. t. Jaunas žmogus gali mėgautis laisve ir patinkančiu darbu, kai žino, kad jam ar jai neprivaloma tapti vadovu. Dėl to samdomas išorinis vadovas gali būti natūralus sprendimas, o įmonės savininkai tuomet verslo procese dalyvauja kaip valdybos nariai. Per praktiką ir studijų metais įgytos žinios, verslo valdymo išmanymas išlieka naudingas ir prasmingas.
Verslą iš tėvų perėmę žmonės dažnai pripažįsta, kad nemažai žinių bei procesų suvokimo atėjo tiesiog iš kasdienės aplinkos, matant, kaip kasdien sprendžiamos problemos, kuriami planai, valdomos rizikos ir t. t. Dalis pastebi, kad sprendimas įsitraukti į šeimos verslą atėjo tik po patirties kitose įmonėse ar veiklose. Apibendrinant, kiekvienas verslo perleidimo, paveldėjimo atvejis yra unikalus ir autentiškas – nėra vieno teisingo modelio. Sklandžiai procesai įvyksta tuomet, kai šeimoje apie tai kalbama ir diskutuojama, sutariama dėl bendrų sprendimų, laiku ir tinkamai pasiruošiama. Kokybiškas išsilavinimas ir platus akiratis – reikšminga pasiruošimo dalis.
