Kristina Ruseckienė. Kaip išlaikyti šaltą protą, kai rinkos svyruoja?
Šiemet per akcijų rinkas nusirito ne viena chaoso banga, kurią lėmė Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimai. Didelis neapibrėžtumas paskatino investuotojus atsigręžti į Europos rinką, tačiau ir čia jų laukia savi iššūkiai. Kaip išmokti į rinkų svyravimus žvelgti šaltu protu? Kokias pamokas apie investavimą verta prisiminti?
Šiemet finansų rinkoms reaguojant į didelį neapibrėžtumą Jungtinių Amerikos Valstijų politikoje, daugiau investuotojų lėšas nukreipia į eurą ir Europos turtą. Nuo metų pradžios euro ir JAV dolerio kursas pakilo nuo 1,03 iki 1,10. Ypač sparčiai brangsta gynybos bendrovių akcijos, o „Rheinmetall“ akcijų kaina šiais metais jau padidėjo daugiau kaip 100 procentų. Metus beveik su 10 proc. prieaugiu pradėję Europos akcijų indeksai taip pat patraukė žemyn. Pavyzdžiui, Vokietijos DAX nuo metų pradžios išliko nepakitęs, o tuo metu JAV akcijų indeksas „S&P500” smuko 17proc (balandžio 7 d. ryto duomenimis).
Natūralu, kad daugeliui investuotojų kyla klausimai: ar JAV akcijų rinka praranda savo pranašumą, ar reikėtų investicijas perskirstyti tik į Europos bendroves? Pradedančius investuotojus gali neraminti staigūs akcijų kainų pokyčiai ir kilti abejonių, ar investuoti išvis verta. Tokiomis aplinkybėmis naudinga šiek tiek atsitraukti ir situaciją įvertinti iš šalies. Kas įvyko?
Europa nustebino investuotojus
Jei pernai kas nors būtų pasakęs, kad Europos akcijos pralenks JAV, daugelis būtume gerokai nustebę. Mat pernai Europos ekonomika smarkiai atsiliko nuo JAV, pirmaujančių inovacijų ir technologijų srityse. Be to, Europos įmonių konkurencingumui jau seniai trukdo didelė biurokratija ir griežtas reguliavimas.
Tačiau chaotiški politikų veiksmai JAV šiemet padidino neapibrėžtumą, o Europa tarytum atsibudo spręsti problemas. Pirmiausia Europos Komisija paskelbė planus mažinti biurokratiją įmonėms, didinti konkurencingumą ir sutelkti dėmesį į inovacijas. Vėliau pranešta apie fiskalinių taisyklių švelninimą gynybai ir infrastruktūrai finansuoti. Apytiksliais skaičiavimais, papildomos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą per kelerius metus galėtų Vokietijos BVP padidinti 2,4 proc. per metus, o euro zonos BVP – apie 1 proc. per metus.
Taigi, kol JAV didino sumaištį, Europa pažėrė pozityvių signalų dėl savo įmonių ateities. Investuotojai į tai sureagavo palankiai bei suskubo į Europą pakreipti savo lėšas. Čia ir susiduriame su pirmąja pamoka – inertiškai sekti paskui kitų elgesį nereikėtų. O ką daryti?
Išlikite ramūs ir nesielkite skubotai
Kai rinką sudrebina staigūs pokyčiai, neskubėkite reaguoti. Racionaliai ir kantriai vertinkite aplinkybes ir savo individualią investavimo strategiją, nesekite paskui kitų elgesio modelius.
Pavyzdžiui, vertinant pastaruosius įvykius, kai kuriems investuotojams nereikėtų skubėti parduoti JAV akcijų. Jungtinės Amerikos Valstijos tebėra stipriausia pasaulio ekonomika ir technologijų lyderė, kuri šiuo metu užima tvirtą poziciją dirbtinio intelekto srityje. Tad iš savo portfelio visiškai pašalinę JAV investicijas, galite praleisti ir galimybes.
Kalbant apie rizikas svarbu nepamiršti, kad jų eliminuoti neįmanoma. Savų iššūkių turi tiek JAV, tiek Europa. Šiuo metu didžiausios rizikos Europoje – karas Ukrainoje, prekybos tarifai, fiskalinis nestabilumas, netolygus augimas Europos Sąjungos viduje. Tuo pat metu JAV susiduria su recesijos rizika, kurią gali sukelti dabartinė tarifų politika. Todėl planuodami savo veiksmus, galvokite apie ilgalaikę perspektyvą ir vertinkite visą rizikų paveikslą. Analizuokite, kaip jis gali paveikti jūsų portfelį.
Svarbiausia – reguliarumas ir diversifikavimas
Svarbiausia pamoka, kurią primena rinkų svyravimai – diversifikuoti investicinius portfelius svarbu pagal geografiją, ne tik turto rūšis. Šiuo metu ramiausiai miega tie investuotojai, kurie investicijas buvo paskirstę plačiai į įvairius Europos ir JAV instrumentus. Taip pat ir tie investuotojai, kurie jau anksčiau lėšas nukreipė į instrumentus, susietus su pasaulio akcijų indeksais.
Svyravimams paprastai atsparesnis kapitalas, kuris kaupiamas reguliariomis įmokomis į plačiai diversifikuotus fondus, tokius kaip ETF (angl. exchange-traded funds). Reguliariai – pavyzdžiui, kas mėnesį – investuojant nedideles pinigų sumas, rinkų svyravimai išsilygina, nes investuojama ir joms kylant, ir krentant. Jei siekiate kapitalą auginti tvariai, jūsų strategija turėtų būti orientuota į ilgą laikotarpį ir reguliarumą.
Dar viena pamoka, kurią galime pasikartoti – investavimas visuomet bus susijęs su rizika. Pradedantys investuotojai šiuo metu gali pasitikrinti savo toleranciją jai. Jei susidūrę su rinkų svyravimais jaučiatės nepatogiai, tai signalas, kad prisiėmėte per daug rizikos. Turite ieškoti kitos, jums tinkamos strategijos ir didinti investicijų įvairovę.
Galiausiai palinkėčiau apsišarvuoti kantrybe, nes investavimas visuomet ją išbando. Istoriniai duomenys rodo, kad po kiekvieno rinkos kritimo seka kilimas, o po kilimo – kritimas. Vienintelis būdas valdyti neapibrėžtas situacijas – į jas žvelgti ramiai ir kantriai.
Komentaro autorė Kristina Ruseckienė, SEB banko taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė