Paulius Kabelis. Siūlomi II pensijų pakopos pakeitimai: vaikomasi trumpalaikio patrauklumo, nežiūrint į ateitį

Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė siūlymus dėl II pensijų pakopos tobulinimo. Nors palyginus su pirminiais siūlymais matomas ir teigiamas pokytis (palikta 1,5 proc. valstybės paskata nuo vidutinio darbo užmokesčio, naudingiausia mažiausias pajamas uždirbantiems kaupiantiesiems), panašu, kad šie siūlymai ir toliau lieka orientuoti į trumpalaikį II pensijų pakopos patrauklumo didinimą ir norinčius atsiimti sukauptą turtą, o ne ateities perspektyvas bei tvarios pensijų sistemos Lietuvoje kūrimą.

Nors II pakopos pensijų reformai stimulą davė Konstitucinio teismo išaiškinimas, kad turi būti sudarytos galimybės dalyviams pasitraukti iš kaupimo išskirtiniais atvejais, „kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“, dabar pamirštama kita svarbi vieta, kad „<...> siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai <...>". 

Išplečiant pasitraukimo ribas ir leidžiant pasitraukti iš kaupimo visiems norintiems, gali būti padaryta ilgalaikė žala pensijų sistemai ir gyventojams. Iš esmės kartojame Estijos pavyzdį, kai 2021 m. buvo leista pasitraukti iš kaupimo visiems norintiems. Tuomet beveik 40 proc. kaupiančiųjų atsiėmė lėšas ir didžiąja dalimi išleido jas vartojimui, tik nedaugelis rinkosi toliau kaupti savo ateičiai per kitus finansinius instrumentus. Skirtumas tas, kad Estijoje sistema norintiems kaupti II pensijų pakopoje buvo nepalyginamai patrauklesnė negu dabartinė Lietuvos sistema.

Prognozuojamas gyventojų ir darbuotojų santykis Lietuvoje – prasčiausias

Praėjusią savaitę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatė Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir prognozes*, kur jau ne pirmą kartą buvo akcentuota, kad žvelgiant į ateities perspektyvą, 2050 metus, tarp EBPO šalių „lyderiaujame“ pagal gyventojų ir darbuotojų santykio mažėjimą. Pasaulio kontekste nesame ypatingi – mažėjant gimstamumui ir augant gyvenimo trukmei neišvengiamai į neigiamą pusė krypsta dirbančiųjų ir senjorų santykis.

EBPO taip pat akcentavo itin mažą pakeitimo normą (pirmosios pensijos ir buvusio atlyginimo santykį) Lietuvoje. Ši norma nedaug tepakito per paskutinius dvidešimt metų, nors šalies ekonomika išgyveno aukso amžių. Todėl EBPO konstatuoja, kad papildomas kaupimas pensijai turi būti reikšminga sistemos dalis ir turėtume galvoti, kaip mažinti galimybes iš jo pasitraukti. Tai visiškai prieštarauja dabartiniams siūlymams atsisakyti automatinio įtraukimo ir padaryti kaupimą visiškai savanorišką. 

Taigi panašu, kad kalbant apie pensijų sistemos tvarumą ir toliau žiūrima po kojomis, nepakeliant galvos aukštyn pasižiūrėti, kas mūsų laukia už 20-30 metų. Neatsižvelgiama ir į šią sritį išmanančių tarptautinių ekspertų patarimus bei geriausias pasaulio praktikas, kur masiškas ir stabilus papildomas kaupimas pensijai leidžia daug ramiau žvelgti į ateitį.

Komentaro autorius Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius

***
SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Taikomi mokesčiai, susiję su teikiamomis paslaugomis. Išsamiau su SEB banko paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ir su jomis susijusia rizika galite susipažinti https://www.seb.lt/privatiems/taupymas-ir-investavimas/investavimas/investuotoju-apsauga. 

 * https://www.oecd.org/en/publications/oecd-economic-surveys-lithuania-2025_4abf1ea5-en.html