Europoje sparčiai augo faktoringo paslaugų paklausa. Lietuvoje jas atranda nedaug įmonių
Faktoringo paslaugų rinka – viena sparčiausiai augančių Europoje ir pasaulyje. Skaičiuojama, kad 2023 metais rinkos apimtis siekė daugiau negu 3,25 trilijono eurų, o šiemet viršys 3,5 trilijono eurų. Pasak finansų ekspertų, tai rodo aktyvią faktoringo paslaugų paklausą, o Lietuvoje smulkusis ir vidutinis verslas savo finansinius iššūkius dažnai sprendžia apyvartinėmis lėšomis.
„Skaitmeninės technologijos atveria vis daugiau galimybių gauti paslaugų, kurios anksčiau buvo prieinamos siauresniam klientų ratui. Tai puikiai iliustruoja pastaraisiais metais išaugęs investuojančių gyventojų skaičius, nes investuoti tapo lengva, patogu ir šiandien tam pakanka labai nedidelės pinigų sumos. Panašūs pokyčiai vyksta ir versle, pavyzdžiui, faktoringo paslaugų rinkoje: kas anksčiau buvo prieinama tik stambioms ir vidutinėms įmonėms, dabar tampa patrauklia galimybe ir smulkiajam verslui“, – pastebi Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Įmonės gauna finansavimą neįkeisdamos turto
Lietuvos banko duomenimis, pirmą šių metų pusmetį vietinio ir tarptautinio faktoringo paslaugų apyvarta sudarė 2,48 mlrd. eurų. Per visus 2023 metus ji viršijo 5 mlrd. eurų.
Šiuo finansiniu instrumentu įmonės pasinaudojo siekdamos užsitikrinti apyvartinių lėšų ir finansinių srautų stabilumą. Faktoringo sutartį su banku sudariusi įmonė perleidžia jam piniginių reikalavimų teises pagal savo klientams išrašytas sąskaitas. Paprastai bankas iš karto sumoka iki 90 proc. sąskaitos vertės įmonei (tiekėjui), o vėliau įmokas surenka iš pirkėjų. Banko verslo klientai naudojasi patogia elektroninių duomenų mainų sistema, kuri duomenis iš sąskaitų faktūrų automatiškai pateikia bankui, suteikiančiam finansavimą. Duomenys banką pasiekia realiuoju laiku ir sąskaitos yra iškart apmokamos. Pasak E. Dovbyšienės, tai padeda įmonėms optimizuoti apyvartinį kapitalą ir gauti itin greitą finansavimą neįkeičiant jokio kito turto – perleidžiamos tik reikalavimo teisės į gautinas sumas.
Kada verta svarstyti apie faktoringą?
SEB banko Lietuvoje duomenimis, faktoringas sudaro apie 12 proc. visų finansinių įsipareigojimų, tenkančių didelėms įmonėms. Tuo metu smulkios ir vidutinės įmonės faktoringo paslaugoms patiki mažiau negu 2 proc. įsipareigojimų. SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės E. Dovbyšienės teigimu, tai rodo, kad dalis mažesnių įmonių Lietuvoje dar nėra atradusios faktoringo kaip finansinio instrumento, kuriuo galėtų užtikrinti verslo stabilumą ir sustiprinti likvidumą, taip pat kartu daugiau savo uždarbio nukreiptų į investicijas gamybinei bazei modernizuoti.
Ekspertė pastebi, kad siekdamos išlaikyti ar užsitikrinti pakankamai apyvartinių lėšų, pavyzdžiui, smulkios įmonės neretai įsipareigojimus sieja su kredito kortelėmis, o iškilus didesniam apyvartinio kapitalo poreikiui mėgina jį patenkinti ir asmeniniais pinigais. Panašiais atvejais, pasak E. Dovbyšienės, verta pasvarstyti apie faktoringo paslaugų galimybes: tada sumažėtų rūpesčių dėl vėluojančių mokėjimų, galinčių tapti vėluojančiais atlyginimais darbuotojams, nesutriktų ir kiti mokėjimai, būtini sklandžiai verslo veiklai.
Padeda įgyvendinti ir eksporto planus
Finansų rinkoje populiariausi šie faktoringo tipai: vidaus faktoringas (produktų ir paslaugų pardavimams Lietuvoje), tarptautinis faktoringas (eksportuojančioms įmonėms leidžiantis atlikti mokėjimus sąskaitos faktūros valiuta) ir atvirkštinis faktoringas (kai įmonė, pirkėjas, gauna finansavimą tiekėjų sąskaitoms faktūroms apmokėti).
„Factors Chain International“ (FCI) duomenimis, 2023 m. faktoringo apyvarta Baltijos šalių rinkoje sudarė apie 10 mlrd. eurų. Palyginkime: visoje Europoje šių paslaugų apyvarta pernai siekė 2,5 trilijono eurų.
Faktoringo klientų skaičius visame pasaulyje šiuo metu viršija milijoną įmonių. Kasmet vis daugiau verslų pradeda naudotis šia paslauga, kad užsitikrintų likvidumą ir įmonės veikla būtų efektyvesnė.
