„Independence“ įsigijimas priminė apie valiutų kurso svyravimo riziką – kaip buvo sutaupyti milijonai eurų?

Lietuvos nuosavybe jau tapusio suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ išpirkimas šaliai galėjo kainuoti brangiau. Terminalo operatorė „KN Energies“ sudariusi vieną svarbiausių ir didžiausių iki šiol valiutos kurso fiksavimo sandorių, padėjo šaliai ir galutiniams gamtinių dujų vartotojams sutaupyti net 8 mln. eurų.

Laiku atliko apsidraudimo sandorį

Sėkmingai atliktas laivo-saugyklos „Independence“ įsigijimas buvo vykdomas JAV doleriais, o ne eurais. Pinigų operacijas tarp valstybės valdomos „Independence“ operatorės „KN Energies“ bei Šiaurės investicijų banko (NIB), kuris suteikė paskolą laivo finansavimui, vykdė SEB bankas.

„KN Energies“ vadovo Dariaus Šilenskio teigimu, vertindama kintamumą valiutų rinkose ir siekdama sumažinti dėl valiutų svyravimo kylančią riziką bei augančią laivo-saugyklos kainą, bendrovė su SEB banku sudarė apsidraudimo sandorį, fiksuojant būsimą valiutos kursą. Skaičiuojama, kad tinkamu laiku atliktas sprendimas valstybei sutaupė 8 mln. eurų. 

„Esant poreikiui, laivas-saugykla „Independence“ gali visiškai patenkinti Lietuvos dujų rinkos paklausą ir yra svarbus viso regiono energetinei nepriklausomybei. Išpirkimas yra strateginės reikšmės procesas ir stambus sandoris, kuriam atsakingai ruošėmės, pasitelkdami geriausias finansinės rizikos valdymo praktikas“, – sako D. Šilenskis, valstybės valdomos įmonės „KN Energies“ vadovas. 
 
SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovo Tado Jonušausko teigimu, euro ir dolerio santykis yra itin dažnai kintantis – tai įrodo vien tai, kad per kelis mėnesius euro vertė lyginant su JAV doleriu smuko daugiau negu 6 procentus. Jis pastebi, kad prekiaujant euro zonoje valiutų svyravimo rizikos nėra, tačiau sudarant sandorius su Skandinavijos ar šalimis už euro zonos ribų, rizika išlieka.

Pralaužė ledus – įgyvendino valstybės valdomoms įmonėms naują praktiką

T. Jonušauskas pastebi, kad valdydamos didelių kainos svyravimų riziką šalies įmonės jau daug metų naudoja išvestines finansines priemones. Pasak eksperto, „Independence“ išpirkimo sandoris unikalus tuo, kad buvo pirmasis, kai šią priemonę pasitelkė valstybės valdoma įmonė, laiku fiksuodama būsimą valiutų kursą. 

„Matome, kad dauguma Vakarų Europos ar Skandinavijos įmonių, prekiaujančių biržoje, nuolat naudoja išvestines finansines priemones, nepaisant finansų rinkose susiklosčiusių aplinkybių. Finansinių rizikų valdymo praktikos suteikia įmonėms galimybių sumažinti neplanuotas išlaidas, apriboti piniginių srautų kintamumą ar bent turėti daugiau laiko prisitaikyti prie padidėjusių kainų”, – apibendrina SEB banko atstovas T. Jonušauskas. Stambius sandorius planuojantiems verslo klientams SEB bankas gali padėti valdyti rizikas, susijusias su valiutų kursų svyravimais.

Šis pavyzdys rodo, kad su kitomis rinkomis susiję verslai turėtų atkreipti dėmesį į šios rūšies finansinę riziką, nes valiutų kursams yra būdingi svyravimai – kaip ir žaliavų kainoms ar palūkanų normoms. Paprastai sėkmingesni verslai yra tie, kurie apsidrausdami fiksuoja kainas gerokai iš anksto, kai jos būna žemos. Kaip tik toks palankus periodas, fiksuojant būsimą valiutos kursą apsidraudimo sandoriu, buvo pasirinktas „Independence“ išpirkimo atveju.