Inga Miliauskienė: Mintys apie turto perleidimą – neišvengiamos, bet kaip išvengti nerimo?

Didžiausia dalis SEB Privačiosios bankininkystės klientų dar nesvarsto apie atsitraukimą nuo aktyvaus savo turto ir nuosavybės valdymo. Tačiau žvelgdami į ateitį žmonės dažniausiai nurodo, kad svarbiam sprendimui turi ateiti savas laikas. O per laiką turėtų ištirpti daugiausia nerimo keliantis rūpestis – ar paveldėtojai sugebės valdyti turtą. Vis dėlto garsūs užsienio pavyzdžiai rodo, kad vien laiko rezervas neužtikrina turto sklandaus perleidimo.

Daugiau negu pusė (57 proc.) SEB apklausoje šį spalį dalyvavusių privačiosios bankininkystės klientų, valdančių didelį finansinį turtą, nurodė, kad yra mąstę arba net apibrėžę sprendimus, kaip paveldėtojai galėtų perimti jų turto valdymą. Praeities tyrimų duomenys rodo, kad prieš 9–10 metų šis klausimas gyventojams rūpėjo mažiau. 

Klausimo aktualumą galėjo sustiprinti tai, jog per pastarąjį dešimtmetį gausėjo pavyzdžių, kaip žinomi žmonės, per 20–30 metų sukūrę stambius verslus, palaipsniui juos perleido įpėdiniams. Šiandien verslo paveldėjimo istorijų galima rasti kone kiekviename ekonomikos sektoriuje – nuo žemės ūkio iki statybų. 

Tarptautinių verslo imperijų istorijos rodo, kad paveldėjimas gali sukelti daug įtampos, trunkančios metų metais. Kad ir kaip gerai būtų pasirengę valdyti turtą ir nuosavybę, paveldėtojai gali tiesiog turėti skirtingas ateities vizijas. 

Pavyzdžiui, vienas iš garsių Vokietijos verslininkų Rudolfas Augustas Oetkeris milijardinės vertės turtą ir verslą paliko savo vaikams – aštuonioms atžaloms iš trijų skirtingų santuokų. Verslininkas buvo numatęs paprastą savo verslo perleidimo formulę – kiekvienam vaikui po lygią dalį (12,5 proc.) akcijų. Vis dėlto formulė nesuveikė – „Oetker Group“ verslo dalybos vyko daugiau negu 10 metų po R. A. Oetkerio mirties, stipriai skyrėsi paveldėtojų požiūriai dėl verslo ateities ir dėl kitų klausimų. Ginčai dėl nuosavybės kliudė strateginiams verslo sprendimams. 

Kas lemia sprendimų laiką?

Tyrimas leido prieiti išvadą, kada privačios bankininkystės klientai dažniausiai užsibrėžia laiko terminus pokyčiams pradėti. Klientų atsakymai parodė, kad 50–70 metų amžius yra etapas, kai turto perleidimo planai yra dėliojami aktyviausiai. 

Viena iš dažniausiai nurodomų priežasčių, kodėl klientai aktyvuotų savo planus, yra ir sveikatos būklė. 

Taip pat dauguma klientų supranta, kad laiku nepasirūpinus turto perdavimu, kyla rizika, kad dalis kapitalo gali būti prarasta arba jie patirs didesnes turto perdavimo sąnaudas. 

Apskritai pastebima, kad teigiamos ilgametės ekonomikos tendencijos ir nuoseklus turto prieaugis kartu didina poreikį išsaugoti sukurtą bei sukauptą vertę ateities kartoms. 

Galiausiai, Lietuvoje pastebimai auga visuomenės finansinio raštingumo lygis. Visų išvardintų veiksnių rezultatu galima laikyti tai, jog net 44 proc. apklaustų klientų turi aiškų planą arba ėmėsi būtinų veiksmų, kad užtikrintų sklandų turto valdymo perėmimą.  

Turto perleidimas – strateginis veiksmas

Dar viena pakankamai gausi apklaustųjų grupė nurodė, kad sprendimą nulems įvertinimai, jog paveldėtojai yra savarankiški ir nepriklausomi. Tačiau ar paveldėtojai juda tinkama kryptimi? Šio klausimo sprendimui reikia tokios pat tinkamos strategijos, kaip ir verslui.  

Pasiruošimą ir gebėjimus valdyti paveldėtą turtą bei verslą nulemia edukacija, praktinė patirtis, emocinis pasirengimas ir net charakterio savybės. Procesas trunka ilgai, nes augimas ir branda vyksta įvairiose srityse – nuo finansinio išprusimo iki įsitraukimo į verslą. 

Kuriame proceso etape turėtų įvykti pažintis su investicijų profesionalais ir finansų patarėjais? Kiekvienas sprendžia individualiai. Tačiau profesionalų suteiktos žinios, atvertos perspektyvos ir rekomendacijos niekada nebūna per ankstyvos. Žinių kaupimas taip pat yra investavimas – tik į save: kuo anksčiau pradedate, tuo didesnė tikimybė, kad ilgalaikiu periodu gausite didesnę grąžą. 

Kodėl paveldėjimas nėra tik teisinė procedūra?

Nuoseklus planavimas ir investicijų profesionalų konsultacijos gali padėti užtikrinti, kad turto perdavimas būtų efektyvus ir atitiktų finansinius tikslus. Vis dėlto tik kas dešimtas respondentas atsakė, jog  paveldėjimo klausimus yra linkęs aptarti su investicijų ekspertais. Labiausiai tinkamais patarėjais daugiausia 43 proc. apklaustųjų tartųsi su  teisininkais, 34 proc. - su artimaisiais.   Tai leidžia daryti prielaidą, kad turto perleidimo procesą dauguma žmonių vertina arba kaip formalią teisinę procedūrą, arba kaip socialinį, šeimos reikalą, bet ne kaip finansinį projektą. 

Tačiau teisininkams dažnai kyla nelengva užduotis – parodyti klientams, kad paveldėjimas yra kompleksinis klausimas. Ieškant geriausių sprendimų verta suformuoti jungtines pajėgas, į konsultantų komandą įtraukiant ir finansų patarėjus. Ypač jeigu dalis kapitalo yra vertybiniai popieriai ir kitos investicinės finansinės priemonės. 

Praktika rodo, kad paveldimas turtas gali būti sudėtingas ir įpėdiniams ne visai aiškus bei suprantamas. Supratimas ir žinios atsiranda tada, kai klientai iš anksto įtraukia šeimos narius į investicinio turto valdymą ir rūpinasi, kad sutuoktinis ar vaikai žinotų, kaip turtas turi būti valdomas, į ką jie galėtų kreiptis pagalbos dėl sklandaus turto perėmimo.

Savo ruožtu finansų ir investicijų profesionalai gali pasiūlyti, kaip struktūrizuoti investicijas, kad jos užtikrintų paveldėtojų finansinį saugumą ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat finansų patarėjas gali pritaikyti paveldėjimo planą pagal individualius norus, padėdamas išsaugoti ir auginti turtą ateities kartoms bei išvengti papildomų sąnaudų, susijusių su turto perleidimu. 

Taigi, planavimas, tinkamas šeimos narių pasiruošimas ir profesionalų konsultacijos yra esminės priemonės, padedančios išvengti nerimo dėl paveldėtojų gebėjimų valdyti turtą bei konfliktų dėl paveldėto turto. 

Komentaro autorė Inga Miliauskienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės ir investicinių paslaugų departamento vadovė