Išgyventi artėjančią žiemą: ar Baltijos šalių gamtinių dujų infrastruktūra tam paruošta?

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai paskelbė dar vieną įspūdingą kalbą, pakviesdamas vienos šalies žmones skaityti iš jo lūpų tardamas: „Be dujų ar be jūsų? Be jūsų“. Kalba pasirodė ne tik įkvepianti, bet ir aktuali kur kas didesniam klausytojų ratui, negu galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk iš tiesų, be tos šalies ir jos gamtinių išteklių apsieiti dabar mokosi daugelis Europos ir pasaulio valstybių. Tad šaltam ir nelengvam sezonui artėjant, verta atidžiau dirstelėti ir į Baltijos šalių dujų sektorių bei mūsų pasirengimą pasitikti artėjančią žiemą.

Iš karto galime pastebėti, kad mūsų padėtis ir perspektyvos gana neblogos. 2020 metais Baltijos šalyse gamtinėmis dujomis buvo tenkinama apie 14 proc. elektros energijos ir 27 proc. šilumos energijos paklausos. Abu šie rodikliai buvo maždaug trečdaliu žemesni negu Europos Sąjungos vidurkis.

Dujų vartojama vis mažiau

Apskritai gamtinių dujų paklausa Baltijos šalyse krito nuo 2010 iki 2016 metų, o vėliau ši stabilizavosi ties 2016 metų lygiu. Tokį kritimą daugiausiai lėmė mažėjantis dujų vartojimas energetikos sektoriuje – mažėjantis elektros generavimas Lietuvoje, slinktis link biokuro naudojimo šildymui visose Baltijos šalyse. Taip pat dujų vartojimas mažėjo ir pramonės srityje – tikėtina, dėl perėjimo prie biokuro ir didesnio efektyvumo siekio. 

Paklausos augimo artimiausiu metu tikėtis nevertėtų, visų pirma, dėl rekordiškai didelių dujų kainų. Pagal spalio mėn. TTF biržos ateities sandorius kaina, tikėtina, bus žemesnė nei 150 eurų už megavatvalandę, o SEB banko analitikų konservatyvesniu vertinimu galėtų siekti apie 200 EUR/MWh ir daugiau, nes pasiūlos ir paklausos balansas išlieka pakankamai trapus. SEB banko ekspertai prognozuoja, kad dujų kaina normalizuosis ne anksčiau kaip 2026 metais.

Daugiausiai dujų vartojantys sektoriai Baltijos valstybėse yra elektros energijos ir šilumos gamybos, chemijos pramonės, maisto ir gėrimų gamybos, naftos perdirbimo, transporto sektoriai, kitų mineralinių produktų gamybos sektorius. Vartojimas Baltijos šalyse gerokai skiriasi. Lietuvoje didžiausia dujų vartotoja yra chemijos pramonė, visų pirma – azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“, Latvijoje – energetikos sektorius. Estijoje dujų paklausa yra gana tolygiai pasiskirsčiusi tarp pramonės ir paslaugų įmonių. Kiek mažiau Estijoje dujų vartoja energetikos sektorius. Dujos čia naudojamos tik šilumos energijai gaminti.

Tikėtina, kad gamtinių dujų paklausa trauksis ir toliau dėl aukštų dujų kainų ir perėjimo prie energijos gavybos iš alternatyvių šaltinių, planuojamos atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros. Paklausos mažėjimui didelę įtaką turės ir didžiausios dujų vartotojos Lietuvoje „Achemos“ gamybinės veiklos sustabdymas. Taigi Baltijos šalių pramonė ir energetika priklausomybę nuo dujų apskritai palaipsniui mažina: pirmą šių metų pusmetį dujų paklausa buvo iki 30 proc. mažesnė.

Infrastruktūros pakanka Baltijos šalių poreikiams tenkinti

Mažėja ir priklausomybė nuo dujų importo iš Rusijos. Gera atsvara tapo 2014 metais pradėtas eksploatuoti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Pastaraisiais metais, net ir neveikdamas visa apkrova, terminalas tenkino apie du trečdalius Lietuvos ir apie 40 proc. Baltijos šalių gamtinių dujų poreikio. Vis dėlto nuo šių metų pavasario terminalas dirba visu pajėgumu ir teoriškai galėtų visiškai patenkinti Baltijos valstybių dujų paklausą. Suprantama, tam reikėtų visapusiškai panaudoti visą Baltijos valstybių ir Suomijos infrastruktūrą.

Teoriškai jos pakanka regiono šalių dujų poreikiams tenkinti ir dujų turėtų pakakti artėjančios žiemos mėnesiams. Prognozuojama, kad Baltijos šalyse šis poreikis gali pašokti iki 300 GWh per dieną piko metu ar šalčiausiais mėnesiais. Įvertinus tikėtiną pasiūlą, tokį kiekį gali užtikrinti Klaipėdos terminalas, kurio didžiausia išeiga siekia apie 120 GWh per parą, ir Inčukalnio požeminė dujų saugykla Latvijoje, tiekianti apie 160 GWh per parą, nors techninės pasiūlos galimybės pagal prognozuojamą atsargų lygį gali būti dar didesnės. 

Suprantama, nors tiekimo sutrikimai nėra planuojami, trumpalaikių ribojimų gali kilti dėl paklausos piko šalčiausiu metų laiku, tačiau tik teoriškai ir itin trumpalaikių. Vis dėlto šiuo metu prognozuojama, kad dujų poreikis turėtų mažėti dėl taikomų taupymo priemonių ir tikslų, alternatyvaus kuro naudojimo, sumažėjusios „Achemos“ paklausos ir bendrai pramonės lėtėjimo bei mažesnio dujų poreikio dėl tikėtinų prastesnių ekonominių perspektyvų.

Be to, Suomijos dujų perdavimo sistemos operatorė „Gasgrid“ pasirašė sutartį su suskystintųjų dujų bendrove „Excelerate Energy“ dėl suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos nuomos dešimčiai metų. „Gasgrid“ suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ketina pradėti eksploatuoti šių metų pabaigoje. Šis projektas turėtų smarkiai padidinti dujų sektoriaus saugumą ir tiekimo stabilumą ir Suomijai, ir Baltijos šalims.

Tarpvalstybinio perdavimo pajėgumai Baltijos šalyse pakankami, kad būtų visiškai išnaudojama turima infrastruktūra ir tenkinami valstybių poreikiai. Be to, šiemet pradėjo veikti Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis. Kol kas juo dujos eksportuojamos į Lenkiją, mat kaimyninėje šalyje dujų poreikis yra penkiskart didesnis negu Baltijos šalyse. Vis dėlto teoriškai šis dujotiekis gali būti ir alternatyvus dujų importo į Baltijos šalis šaltinis. Lenkijos jungtis „Baltic Pipe“ ir Suomijos „Gasgrid“ suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, tikimasi, padės užtikrinti pakankamą dujų tiekimą ir saugumą regione. 

Optimizmo suteikia ir tai, kad pagrindiniai Baltijos šalių vartotojai dujomis savo reikmėms yra apsirūpinę. Savo ruožtu Suomijos „Gasgrid“ suskystintųjų gamtinių dujų terminalo eksploatavimas dar labiau sustiprins Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkos stabilumą bei galimybę funkcionuoti be rusiškų dujų.

Krizė skatina slinktį link alternatyvių šaltinių

Vis dėlto keli dalykai kelia susirūpinimą. Pirma, Inčukalnio dujų saugykla Latvijoje nėra visiškai užpildyta. Šiuo metu tėra užimta apie pusę saugyklos. Nors artimiausiu metu planuojama jos užpildymą padidinti iki 60 proc., toks užimtumo lygis vis tiek yra žemesnis už istorinį vidurkį. Savo ruožtu tai gali kelti tiekimo sutrikimų grėsmę dujų suvartojimo piko laikotarpiui šalčiausiu žiemos metu.

Daug žvilgsnių krypsta ir į Suomiją: jeigu šių metų gruodį „Gasgrid“ terminalas nepradėtų veikti, gamtinių dujų tiekimas nebūtų pakankamas šios šalies poreikiams patenkinti. Šiokį tokį nerimą kelia tikėtinas dujų paklausos elektros energijai gaminti išaugimas. Taip gali nutikti siekiant suderinti elektros energijos kainas Baltijos šalių rinkoje, kuriai energija iš Rusijos ir Baltarusijos šiuo metu nėra tiekiama.

Be to, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, kai kurios blogos naujienos netikėtai yra ne tokios ir blogos, kai kalbame apie apsirūpinimą dujomis. Sustojusi didžiausia gamtinių dujų vartotoja „Achema“ reiškia gerokai mažesnę paklausą, taigi ir didesnį jų prieinamumą kitiems vartotojams. Bendras ekonomikos, o kartu ir pramonės apsukų lėtėjimas taip pat reiškia, kad dujų liks daugiau kitoms reikmėms. 

Vis dėlto daugiausiai vilties teikia žmonių ir verslo gebėjimas mokytis, daryti išvadas ir keistis. Jeigu pastarųjų metų krizės ir įtampa energetikos ir dujų sektoriuose paskatins jų diversifikavimą, aktyvesnį perėjimą prie alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimo, tai galėsime laikyti svarbiu pasiekimu.

Komentaro autorius Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas