Iveta Pigagienė. SADM siūlymai II pensijų pakopai iš vidutinio kaupiančiojo atimtų 77 tūkst. eurų

Šiuo metu Lietuvoje veikianti II pensijų pakopos sistema užtikrino, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus, II pakopos pensijų fonduose kaupiantis nuo pat fondų pradžios, jau turi sukaupęs metinį savo atlyginimą . Jei kaupimo II pensijų pakopoje sąlygos nesikeistų, Lietuvos gyventojas, pradėjęs kaupti būdamas 25 metų ir gaunantis 2 000 eurų atlyginimą prieš mokesčius, per 40 metų galėtų sukaupti 215 tūkst. eurų.

Tačiau jei būtų įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti siūlymai II pensijų pakopos sistemos reformai ir panaikinta valstybės paskata kaupimui, vidutinis kaupiantysis sukauptų gerokai – net 77 tūkstančiais eurų – mažiau, tai yra, tik 138 tūkst. eurų. Tokį patį atlyginimą gaunantis Estijos gyventojas II pensijų pakopoje sukauptų 276 tūkst. eurų, o Latvijos gyventojas – 230 tūkst. eurų .  

Taigi panaikinus valstybės paskatą kaupimui II pensijų pakopos fonduose, žmogaus per visą darbingą laikotarpį II pensijų pakopos fonduose sukauptos lėšos, tikėtina, būtų daugiau nei trečdaliu (36 proc.) mažesnės, nei su valstybės paskata (vertinant vidutinį atlyginimą gaunančio gyventojo padėtį).

Lietuviams prognozuojama mažiausia pensija 

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per paskutinius penkerius metus (2020-2024 m.) paaugo 12,5 proc. Tai vienas geresnių rezultatų Europos Sąjungoje (ES), daugiau nei dvigubai pranokęs ES ekonomikos augimą. Pirmaujame tarp Baltijos šalių ir vertinant BVP vienam gyventojui tenkančią perkamąją galią . 

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje mūsų vartojimas ir ekonomikos augimas neatrodo tvarus. Dabartinė atlyginimo pakeičiamumo norma (prieš išeinant į pensiją gauto atlyginimo ir pirmosios gaunamos pensijos santykis) Lietuvoje yra prasčiausia tarp visų trijų Baltijos šalių. Šiuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos gyventojo gaunama pensija siekia mažiau nei pusę jo buvusio atlyginimo – 48 proc. Latvijos gyventojas gauna apie 53 proc. buvusio atlyginimo siekiančią pensiją, o Estijoje – 55 proc. Beje, gerokai atsiliekame ir nuo ES vidurkio (72 proc.) . 

EBPO duomenimis, ši situacija ateityje tik prastės: šiuo metu į darbo rinką įsiliejantiems lietuviams ateityje prognozuojama pati mažiausia valstybės mokama pensija iš visų 38 EBPO vertintų valstybių. Dabartiniais skaičiavimais, lietuviai gali tikėtis vos 29 proc. buvusio atlyginimo siekiančios pensijos, kai visų EBPO valstybių vidurkis yra 61 procentas. Estijoje ir Latvijoje prognozuojamos atlyginimo pakeičiamumo normos atrodo ženkliai geriau nei Lietuvos .  

Matydami tokias tendencijas, turėtume ieškoti būdų, kaip stiprinti pensijų sistemą, o ne mažinti kaupimo apimtis ir svarstyti, kaip padaryti II pakopos pensijų sistemą lankstesne. 

Stipriausioje ekonomikoje – silpniausios pensijų kaupimo apimtys

Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose aktyviai kaupia ir kas mėnesį į pensijų fondus 3 proc. nuo savo bruto atlyginimo perveda kiek daugiau nei pusė gyventojų (apie 55 proc.). Dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio į jų pensijų fondus perveda valstybė. Latvijoje kaupimas II pakopos pensijų fonduose yra privalomas visiems dirbantiesiems – ten į II pensijų pakopos fondus pervedama 5 proc. dirbančiojo atlyginimo. Estai gali rinktis, kiek skirti kaupimui II pensijų pakopos fonduose – 2, 4 ar 6 proc. nuo savo atlyginimo, papildomai dar 4 proc. perveda valstybė. Tad bendras kaupimo dydis Estijoje yra 6, 8 arba 10 procentų. Taigi kaupimo dydžiai II pakopoje tarp Baltijos šalių jau dabar ženkliai skiriasi, o po siūlomų II pakopos pensijos sistemos pakeitimų įgyvendinimo atotrūkis dar labiau padidėtų.

Kaupimo apimtis atsispindi ir valstybių ekonominiai rodikliai: Latvijos II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas siekia daugiau nei penktadalį (22 proc.) valstybės BVP, Estijos 16 proc., o Lietuvos 12 proc. 

Įgyvendindami siūlomus pensijų sistemos pakeitimus, tikėtina, tik dar labiau paskatinsime trumpalaikį vartojimą. Ekonomikai judant pirmyn, turėtume pradėti ieškoti būdų, kaip stiprinti Lietuvos pensijų sistemą, kad statistikos lentelėse nebūtume paskutinėse vietose.  

Komentaro autorė Iveta Pigagienė, bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė 

SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Taikomi mokesčiai, susiję su teikiamomis paslaugomis. Išsamiau su SEB banko paslaugomis, finansinėmis priemonėmis ir su jomis susijusia rizika galite susipažinti https://www.seb.lt/privatiems/taupymas-ir-investavimas/investavimas/investuotoju-apsauga.