JAV prezidento rinkimai jau rytoj. Kas laukia finansų rinkų?
Komentaro autorius Paulius Kabelis, UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius
Jau netrukus JAV gyventojai išsirinks prezidentą, kuris ateinančius ketverius metus vadovaus didžiausiai pasaulio ekonomikai. Pastarosiomis savaitėmis ypač daug diskutuojama apie šių rinkimų įtaką JAV ekonomikai ir jų poveikį pasaulio geopolitikai, kur JAV tenka vienas svarbiausių vaidmenų.
Tačiau yra dar viena žmonių grupė, kurie nekantriai laukia šių rinkimų rezultatų. Tai – investuotojai ir finansų rinkų dalyviai. Iš pirmo žvilgsnio, abiejų kandidatų į prezidentus požiūris visiškai išsiskiria tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais: vienas tikina, kad mokesčius didins, kitas – kad mažins; vienas palaikys tvarumo politiką, kitas – skatins tradicinės energetikos sektorių ir t.t.
Todėl, natūralu, kad kai kurie investuotojai bando nuspėti, kaip rinkimų baigtis galėtų paveikti finansų rinkas. Tačiau istoriniai duomenys rodo, kad nepaisant didelio ažiotažo, kai apie būsimus rinkimus kalbama ištisus mėnesius, investuotojai neturėtų per daug jaudintis dėl rinkimų baigties ir tiesiog laikytis numatyto plano.
Jeigu visgi kyla pagunda sumažinti investicijų riziką ar laikinai atitraukti investicijas iš rinkų, verta pasidomėti, ką apie JAV prezidento rinkimus ir jų įtaką finansų rinkoms gali papasakoti istorija.
Populiariausio JAV 500 didžiausių bendrovių akcijų indekso „S&P 500" grąžai JAV prezidento rinkimai, bent jau nuo 1992 iki 2020 metų, didelės įtakos neturėjo. Kaip matome žemiau esančiame grafike, net palyginus neseniai įvykę rinkimai – Donaldo Trumpo pergalė 2016 m. ir Joe Bideno pergalė 2020 m. – nesukėlė jokių ilgalaikių neramumų finansų rinkose. Žinoma, čia kalbame konkrečiai apie priešrinkiminį ir porinkiminį laiką, o ne apie visą kadencijos laikotarpį.
Tiesa, trumpalaikiai rinkų susvyravimai iškart po rinkimų gali būti neįtikėtinai dideli. Geriausias to pavyzdys – tie patys 2016 metų rinkimai. Tuomet investuotojai Europoje nuėjo miegoti įsitikinę, kad dėl D. Trumpo pergalės finansų rinkos smarkiai kris ( juk „S&P 500" po rezultatų paskelbimo krito 5%), tačiau atsikėlę greičiausiai nesuprato, ar vis dar sapnuoja, nes tas pats „S&P 500" jau buvo atšokęs ir dieną baigė su ženkliu pliusu.
Grafike pateikiami „S&P 500“ indekso rezultatai prieš ir po (metai prieš rinkimus, rinkimų metai ir metai po rinkimų) JAV prezidento rinkimų. Vertikali linija žymi rinkimų dieną.
1995 m. gruodžio 1 d. – 1997 m. gruodžio 1 d.; 1999 m. gruodžio 1 d. – 2001 m. gruodžio 1 d. (2000 m. lapkričio 7 d. rinkimai); 2003 m. gruodžio 1 d. – 2005 m. gruodžio 1 d. (2004 m. lapkričio 2 d. rinkimai); 2007 m. gruodžio 1 d. – 2009 m. gruodžio 1 d. (2008 m. lapkričio 4 d. rinkimai); 2011 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. gruodžio 1 d. (2012 m. lapkričio 6 d. rinkimai); 2015 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. rinkimai); 2019 m. gruodžio 1 d. – 2021 m. gruodžio 1 d. (rinkimai 2020 m. lapkričio 3 d.).
Taigi svarbiausia galvoti apie taupymo tikslą. Prisiminkime banalią ir dažnai kartojamą tiesą: jei taupome tolimai ateičiai ir priešakyje dar turime kelerius metus ar net dešimtmečius laiko, neturėtume jaudintis dėl trumpalaikių rinkų svyravimų, nes ilguoju laikotarpiu jų poveikis yra nereikšmingas. Jei kaupiate reguliariai, nuoseklumas ir reguliarios įmokos padeda išlyginti finansų rinkų svyravimus ir pasiekti gerų finansinių rezultatų.
