Kad išgyventų šaltąjį sezoną, Baltijos šalių verslininkai labiausiai nusiteikę didinti prekių ir paslaugų kainą
Daugiau negu pusė (51 proc.) Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių teigia žiemos mėnesiais planuojančios kelti savo prekių ir paslaugų kainas dėl didėjančių veiklos sąnaudų. Tokių priemonių ketina imtis ir pusė Estijos bei 43 proc. Latvijos verslininkų. SEB banko iniciatyva atliktas mažų ir vidutinių Baltijos šalių bendrovių tyrimas rodo, kad šiek tiek daugiau negu dešimtadalis (11–14 proc.) įmonių visose trijose Baltijos šalyse yra nusiteikusios stabdyti veiklą ar jos dalį.
„Tyrimas rodo, kad sparčiai brangstantys energijos ištekliai, žaliavos ir infliacija yra vieni didžiausių visų trijų šalių verslininkų iššūkių, tad mažų ir vidutinių įmonių vadovų siekiai išsilaikyti ir planai artimiausiu metu kelti prekių ir paslaugų kainas išties nestebina. Deja, guodžiančių žinių įmonėms kol kas nedaug – nors infliacija Lietuvoje pasiekė piką, neigiama infliacijos įtaka vartojimo mastui, tikėtina, nesumažės“, – komentuoja Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Įmonės keičia planus ir investuoja į taupesnę įrangą
Vis dėlto E. Dovbyšienė pažymi, kad Lietuvos verslininkai ieško įvairių išeičių. Pavyzdžiui, kone ketvirtadalis apklaustųjų Lietuvoje teigia keičiantys veiklos planus. Prekių ir paslaugų teikimą perplanuojančių verslininkų dalis Lietuvoje gerokai didesnė negu Latvijoje ir Estijoje. Kitaip negu latvių ar estų verslininkai, Lietuvos įmonių atstovai šiek tiek mažiau nusiteikę ir trumpinti darbo laiką, tačiau dažniau norėtų investuoti į taupiau naudojančią energijos įrangą.
Bene didžiausią susirūpinimą verslui visose trijose Baltijos šalyse kelia infliacija. Apie trečdalį apklaustųjų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje teigia, kad kylančios kainos artimiausius šešis mėnesius turės didelę įtaką bendrovių veiklai. Panaši verslininkų dalis nuogąstauja ir dėl mažėjančios paklausos: 30 proc. Lietuvos ir tiek pat Latvijos verslininkų įsitikinę, kad ji darys neigiamą įtaką įmonių veiklai. Taip manančių įmonių Estijoje dalis yra kiek mažesnė ir siekia 22 procentus.
Didžiausią įtaką augančios elektros energijos kainos turi Latvijos verslininkams. Daugiau negu trečdalis (36 proc.) kaimyninės šalies respondentų nurodė, kad brangstanti elektra per artimiausią pusmetį gerokai lems įmonių veiklą. Lietuvoje didelę kylančių elektros kainų įtaką veiklai prognozuoja 27 proc., Estijoje – 26 proc. mažų ir vidutinių įmonių.
Įmonės ir toliau rodo nuosaikų optimizmą
„Pastebimi verslo nuogąstavimai dėl artimiausios ateities yra visiškai pagrįsti. Ekonomistai prognozuoja silpsiantį namų ūkių vartojimą, dėl kurio trauksis ir prekių paklausa, kas, tikėtina, dar apsunkins ir taip nelengvą daugelio mažų ir vidutinių įmonių padėtį. Kita vertus, Lietuvos verslininkai iki šiol rodė lankstumą, gebėjimą greitai reaguoti ir spręsti problemas. Tai iš dalies paaiškina nuosaikų optimizmą, kuris, nepaisant pastarųjų metų iššūkių, būdingas didesnei daliai tyrimo dalyvių Lietuvoje“, – pažymi E. Dovbyšienė.
Pasak jos, 52 proc. Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių mano, kad bendros artimiausio pusmečio veiklos perspektyvos turėtų būti geros arba santūriai optimistiškos. Panaši dalis ir Latvijos verslininkų tikisi, kad artimiausia ateitis bus šviesi. Tarp Estijos bendrovių optimizmas juntamas kiek silpniau: dauguma (45 proc.) šios šalies verslininkų teigia, kad šiuo metu sudėtinga ką nors nuspėti.
SEB banko iniciatyva tyrimą atliko bendrovė „Norstat“, š. m. rugsėjo–spalio mėnesiais Baltijos šalyse apklaususi 1 550 mažų ir vidutinių įmonių atstovų. Lietuvoje atliktame tyrime dalyvavo 541-ai mažai ir vidutinei įmonei atstovavęs respondentas.
